archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kaip minëjau, Sruogos Raðtø parengiamasis darbas iðkëlë daug mûsø tekstologijos<br />
bëdø. Kad jos bûtø iðspræstos, reikia plaèiau svarstyti paèius raðtø (ypaè XX<br />
amþiaus pradþios raðytojø) publikavimo principus, apsibrëþti ir aiðkesnes tekstø<br />
rengimo spaudai koncepcijas ar net nuostatas.<br />
1996 metais Saulius Þukas inicijavo pokalbá apie literatûros klasikos kalbà 5 . Ið<br />
jo aiðkëja, kad mûsø tekstologams ir kalbininkams XIX amþiaus pabaigos, ir ypaè<br />
XX amþiaus pradþios tekstai (tuo metu vyko intensyvûs bendrinës <strong>kalbos</strong> formavimosi<br />
procesai), kelia nemaþø problemø, tebesiginèijama dël jø publikavimo principø.<br />
Tame pokalbyje diskutuota daugiausia apie skaitiniø mokykloms leidimà, o<br />
ne apie akademinius raðtus, taèiau ir dël pastarøjø rengimo susidûrë dvi pagrindinës<br />
nuomonës. Pirmàjà pasakë Vytautas Vitkauskas: „jeigu leidþiama visai tautai,<br />
turi bûti remiamasi kultûros pagrindu, paisant taisyklingumo, pastovumo ir tikslingumo“,<br />
antràjà – Vytautas Vanagas: tekstas „turi bûti leidþiamas pagal paskutinæ<br />
autoriaus redakcijà [...]. Þodynas nelieèiamas, þodþiø tvarka nelieèiama, taisoma<br />
tik raðyba, skyryba, fonetika ir morfologija“. Kadangi XX amþiaus pirmosios<br />
pusës tekstø kalba yra gana ðiuolaikiðka, daþnam redaktoriui kyla pagunda jà iki<br />
galo priartinti prie esamø skyrybos ir raðybos normø (taip sovietmeèiu buvo leidþiama<br />
didþioji dalis XX amþiaus raðytojø raðtø). Sruogos septyniolikatomis leidinys<br />
(nors jau dabar manoma, kad visa medþiaga netilps á 17 tomø) nëra skiriamas<br />
tik siauram literatûros tyrëjø, tekstologø, tekstø rengëjø bûriui, tad jis irgi balansuoja<br />
tarp dviejø panaðiø pozicijø. Tekstai publikuojami dabartine raðyba, ðiek tiek<br />
koreguojama skyryba, nedaug fonetika ir morfologija. Neþymiai redaguojamas ir<br />
pats tekstas, nors tokio redagavimo principø, kaip ir daugelio mûsø klasikø<br />
raðtuose, leidinio rengëjai nëra grieþtai apsibrëþæ. Sruogos Raðtuose þodynas nepertvarkomas,<br />
bet kai kur pataisomi netaisyklingi vietininkai, prielinksniai ir kt.<br />
(þr. ketvirtojo tomo redakcines pastabas). Daugiausia problemø kyla tada, kai<br />
susiduriama su neautentiðkais teksto nuoraðais. Pavyzdþiui, Samulionis á Sruogos<br />
Raðtus ketino átraukti ir eiliuotus tekstus, uþraðytus ið atminties (pvz., kelios<br />
dainininkës ið atminties atkûrë Sruogos iðverstas arijas). Be to, kai kuriø tekstø<br />
iðlikæ tik nuoraðai su Sruogai nebûdingomis <strong>kalbos</strong> ar raðybos ypatybëmis. Pavyzdþiui,<br />
Solneso vertimas uþraðytas nelietuvio (èia painiojama , , , atsitiktinai<br />
þymimos nosinës raidës ir t. t.). Toks në kiek neredaguotas tekstas ðokiruotø<br />
skaitytojà, pripratusá kiekvienà nenorminá atvejá laikyti klaida. Kita vertus,<br />
ne vienam <strong>kalbos</strong> istorikui bûtø ádomi Sruogos <strong>kalbos</strong> raida: kas ir kada veikë jo<br />
raðybà ar skyrybà.<br />
Deja, daugelis Raðtuose perspausdinamø tekstø buvo ne kartà publikuoti ir yra<br />
perëjæ per ávairiø redaktoriø rankas. Kas kita pirmà kartà publikuojami tekstai,<br />
rankraðèiai. Be abejo, èia Raðtø rengëjai stengësi palikti kuo daugiau autentiðkumo,<br />
taèiau dël to redaguota ne visai nuosekliai. Tai atsispindi visø tomø „Redakcinëse<br />
5 „Kokia kalba turëtø prabilti literatûros klasika“,<br />
Lietuvos rytas 144, 1996 06 21.<br />
280 Archivum Lithuanicum 2
Change language