archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

ir pietvakariniø tarmiø perimtø bruoþø) ir tuo pat metu gavo daug naujø, anksèiau
nevartotø ið rytiniø tarmiø perimtø elementø. Rytiniø tarmiø pagrindu
ypaè atsinaujino raðomosios kalbos þodynas: atëjo naujø þodþiø, pvz., ilta ‘vakaras’,
kesä ‘vasara’ (vakarietiðkam raðomosios kalbos variantui bûdingi ehtoo
‘vakaras’, suvi ‘vasara’ ágavo aukðtojo stiliaus atspalvá), vartosenoje ásitvirtino
su rytinëms tarmëms bûdingomis priesagomis pasidarytø vediniø, pvz., nuoriso
‘jaunuomenë, jaunimas’, pensaikko ‘krûmynas’ ir kt. Pasidarë lankstesnë prie
gyvosios kalbos priartinta sintaksë. Ir kituose raðomosios kalbos sistemos lygmenyse
dabar egzistuoja tam tikra vakariniø ir rytiniø tarmiø kodifikuotø elementø
pusiausvyra, pavyzdþiui:
BENDRINËS KALBOS NORMA TARMINËS FORMOS
vakariniø tarmiø fonetikai bûdingi plg. rytiniø tarmiø oa/eä, ua/iä, oo/ee
nediftongizuoti ilgieji balsiai aa/ää
saan ‘gaunu’ soan/ suan ‘t. p.’
jään ‘lieku, pasilieku’ jeän/ jiän ‘t. p.’
kalaa ‘þuvies’ (sg. partityvo linksnis) kalloa/ kalloo ‘t. p.’
leipää ‘duonos’ (sg. partit.) leipeä/ leipee ‘t. p.’
rytinëms tarmëms bûdingi uþdarieji plg. vakariniø tarmiø ua, ia, yä
dvibalsiai uo, ie, yö
nuori ‘jaunas, -a’ nuari ‘t. p.’
vieras ‘svetimas, -a; sveèias’ viaras ‘t. p.’
työmies ‘darbininkas’ tyämiäs ‘t. p.’
vakarinëms tarmëms bûdingos plg. atitinkamà rytiniø taro/ö,
u/y kamienø pl. formos miø -loisu
rodikliu -i-
taloissa ‘namuose’ taloloissa ‘t. p.’
tytöille ‘merginoms’ tytölöille ‘t. p.’
gen. pl. daryba ið daugiskaitos plg. vakariniø tarmiø ið sg. kamiekamieno
(rytiniø tarmiø bruoþas) no daromas gen. pl. formas
poikien ‘vaikinø’ (pl. kamienas poiki-) poikain ‘t. p.’ (sg. kamienas poika-)
rytinëms tarmëms bûdingas plg. vakariniø tarmiø -sa
inesyvo rodiklis -ssa
talossa ‘name’ talosa ‘t. p.’
249 Kaisa Häkkinen,
Agricolasta nykykieleen.
Suomen kirjakielen historia