archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

Nr. 7 („Wirai Galileas / kam besistebite“) praleistos trys lotyniðkojo originalo
natos, ið kuriø dvi – penkiasdeðimt antroji ir penkiasdeðimt aðtuntoji kartoja pirmesniàsias;
be to, áterpta viena nata – ðimtas devintoji, kuri kartoja pirmesniàjà;
Nr. 9 („Dwasse wieschpaties priepile“) praleista viena – septyniasdeðimt penktoji
nata, kartojama lotyniðkame originale, ir pridëtos keturios natos: trisdeðimt
aðtuntoji, ðimtas deðimtoji, ðimtas dvideðimt antroji ir ðimtas trisdeðimt aðtuntoji,
jos kartoja pirmesniàsias;
Nr. 10 („Poslowinta buki schwenta Traice“) praleistos keturios natos, kartojamos
lotyniðkame originale – penkiasdeðimt ðeðtoji, aðtuoniasdeðimt ketvirtoji, ðimtas
ðeðtoji ir ðimtas septintoji, o sekvencija do si do la (16–19 natos) supaprastinta
á do la;
Nr. 11 („Slußiket Ponui su baime“) ðeðios baigiamosios natos, ið kuriø viena
pakartota nata neturi atitikmens originale, yra paþemintos tercija, o á susidarantá
kvartos intervalà áterpta pereinamoji nata – aðtuntoji nuo galo.
Melodijø skirtumai ryðkesni giesmëse „Bernelis gimes est mumus“ (Nr. 2) ir
„Priekelausi ir dabar su tawimi essmi“ (Nr. 3).
Pirmuoju atveju ne tik praleistos septynios originalo natos (ið kuriø penkios
kartoja pirmesniàsias, o dvi – aðtuoniasdeðimt antroji ir ðimtas devintoji – eina
sekundos intervalu), bet ir pridëtos aðtuonios naujos: trys (penktoji, ðeðiasdeðimt
aðtuntoji ir devyniasdeðimt ketvirtoji) pakartoja pirmesniàsias, o penkios (trisdeðimt
devintoji, keturiasdeðimtoji, penkiasdeðimt antroji, septyniasdeðimtoji ir septyniasdeðimt
ketvirtoji) eina sekundos intervalu; dar paþymëtina, kad sekundos intervalas
po deðimtosios natos pakeistas á tercijà.
Antruoju atveju praleista deðimt originalo natø (ið jø ðeðios kartoja pirmesniàsias),
o aðtuonios natos pridëtos (ið jø ðeðios kartoja pirmesniàsias); be to, viena
kartojama nata (ðeðiasdeðimt ðeðtoji) pakelta sekundos intervalu, vienas tercijos
intervalas (po ðimtas trisdeðimt ketvirtosios natos) pakeistas sekunda; dar svarbiau,
kad sekvencija la sol sol (137–139 natos) pakeista á fa sol la.
Dar daugiau nutolusi giesmës „Dwasse schwenta ateiki“ (Nr. 8) melodija: joje
lotyniðko originalo melodija beveik nekeièiama iki penkiasdeðimt penktosios natos
(vienintelis pakeitimas – áterpta trisdeðimt aðtuntoji nata sekundos intervalu), taèiau
baigiamojoje dalyje ji yra ryðkiai perdirbta – praleistà devyniø natø sekvencija.
Èia aptartus melodijø nesutapimus bûtø galima aiðkinti paprasta hipoteze: lietuviø
vertëjai giesmiø muzikinæ dalá ëmë ið giesmynø, kurie skyrësi nuo Losijaus
Psalmodia. Þinoma, ta hipotezë lieka tautologiðka ir, kol tokie giesmynai yra neidentifikuoti,
daugeliu atvejø labai abejotina. Pagrástø prieþasèiø abejoti tos prielaidos
patikimumu kyla nagrinëjant muzikinio pobûdþio pastabas Eduardo Emilio Kocho
darbe apie liuteronø baþnytines giesmes 17 ir Renesanso laikotarpio liuteronø me-
17 Plg. Eduard Emil Koch, Geschichte des Kirchenlieds
und Kirchengesangs der christlichen,
insbesondere der deutschen evangelischen Kirche,
Stuttgart: Belser, 3 1866–1877.
70 Archivum Lithuanicum 2