archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

Taèiau ið Liuterio katekizmo Maþvydas nevertë. Ketvirtàjà dalá jis vertë ið Sekluciano
katekizmo (1545), kai kur ðiek tiek naudodamasis Maleckio katekizmu (Stang
1929, 6, 179). Tai kaip galëjo Maþvydas rinktis Liuterio aiðkinimus ir kà nors cituoti
savo nuoþiûra?
Dël tos paèios prieþasties labai paprastai galima atsakyti ir á kità Schneiderio
keliamà klausimà: kodël antroje dalyje, kurioje pateikiamas krikðèioniø tikëjimo
iðpaþinimas („Tikiu“), Maþvydas neseka Liuteriu ir iðpaþinimà skirsto á dvylika
straipsniø, o ne á tris (pagal Trejybæ) kaip Liuteris. Schneiderio (1998, 78–79) nuomone,
toks skirstymas rodàs, kad Maþvydui artimesnë buvusi ne Liuterio, o kitø
liuteronø pozicija 23 . Taèiau iðpaþinimà á dvylika straipsniø Maþvydas skirstë dël
to, kad taip buvo suskirstyta originale, ið kurio jis vertë, t. y. Sekluciano katekizme
(plg. Stang 1928, 6). Nors Seklucianas èia ið tiesø neatitinka Liuterio katekizmø, bet,
deja, neatitinka ir Melanchtono (Neumann 1941, 74).
Po tokiø pamàstymø Schneideris jau daro iðvadas apie Maþvydo ir Melanchtono
katekizmø panaðumà: 1) Maþvydas savo katekizme ádëjo abëcëlæ ir „tuo jis
sutinka su Melanchtono 1523 m. veikalu“; 2) „luomø taisyklës (kaip Liuterio)
atitinka Melanchtono 1527 m. ‘Patarles, kurios apima visà krikðèioniø gyvenimà’“.
Ir ðiuo atveju vargu ar galima áþvelgti Melanchtono katekizmø átakà, apie
kurià kalba straipsnio autorius. Abëcëlæ Maþvydas parengë remdamasis lotyniðku
Sauromanno katekizmu, o skyriø „Vredai“ vertë ið lotyniðko Willicho katekizmo
(Stangas 1929, 179–180). Stangu, atlikusiu Maþvydo Katekizmo filologinæ
analizæ ir nustaèiusiu vertimo santyká su originalais, Schneideris, deja, nesiremia.
Kìtos jo straipsnyje nurodytos prieþastys yra istorinës: po Liuterio mirties iðaugusi
Melanchtono teologinë átaka, jis buvæs þinomas Karaliauèiaus universitete,
tuometinë liuteronø teologija plëtojusis diskutuojant su Liuterio mintimis. Taèiau
ir ðie teiginiai kelia abejoniø. Liuteris mirë 1546 metø vasario 18 dienà, o Maþvydo
Katekizmas iðleistas nepraëjus në metams – 1547 metø sausio 8 dienà. Abejoti
pateiktomis istorinëmis prieþastimis skatina ir daugiau faktø: 1525 ir 1544 metø
Baþnyèios nuostatuose bei 1543 metø Prûsijos kunigaikðèio ásake nenurodomi
jokie kiti katekizmai, iðskyrus Liuterio (Neumann 1941, 76). Tik Liuterio Maþasis
katekizmas rekomenduojamas ir vëlesniuose 1558 ir 1568 metø Baþnyèios nuostatuose
24 . Tuo tarpu Melanchtono katekizmai juose visiðkai neminimi. Seklucianas
savo katekizmà taip pat rengë Karaliauèiuje – já vertë ið Liuterio Maþojo katekizmo,
iðleisto 1531 metais Magdeburge 25 .
Apþvelgus Schneiderio analizæ, matyti, kad ji nëra pakankama daryti iðvadai,
kad „pagrindinis pirmosios lietuviðkos knygos prototipas buvo Ph. Melanchtono
23 Mat Liuteris ir Melanchtonas skirtingai aiðkino
tikëjimo sàvokà: Liuteris buvo atsisakæs
tikëjimo sàvokà suprasti kaip bet koká
þmogaus darbà (Schneider 1998, 78–80).
24 Sehling 1911, 78, 83; Walther Hubatsch,
Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens
3. Dokumente, Göttingen: Vandenhoeck
und Ruprecht, 1968, 100.
25 Versdamas Seklucianas atsiþvelgë dar ir á
pirmàjá lotyniðkà (Wittenberg, 1529) ir vokiðkà
(Wittenberg, 1531) Liuterio katekizmà
(Neumann 1941, 84).
205 Ingë Lukðaitë, Reformacija
Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje
ir Maþojoje Lietuvoje