archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

vëlëje (6); ant pristatomojo suolelio ´ pristatomajame suolelyje (25); visø akys unt (´ á)
jà kreipës (27); áspûdá ji ant visø þmoniø (´ visiems þmonëms) daro (28); nuolat ant vienos
vietos (´ vienon vieton) krizdamas (28); krenta ant mûsø ´ mums (28).
Jablonskis Vaiþganto kalboje netoleravo tam tikrø prielinksniniø konstrukcijø su
naudininku: lig pat þemei ´ þemës (27); lig pat galui amþiaus ´ lig pat amþiaus galo;
lig galui ´ lig galo (abu 28); po aplankymui ´ po aplankymo (6); po deðinei, po
kairei ´ deðinëje, kairëje (25); iðilgos stalui (deda) ´ iðilgai stalà (26).
Èia bûtø pravartu pasiþiûrëti, kà Jablonskis dël naudininko linksnio prie ðiø prielinksniø
sakë 1922 metø gramatikoje: „b) Keli prielinksniai, sudëti su vienaskaitos
þodþiais, turi daþniau naudininkà, su daugiskaitos þodþiais – beveik visada kilmininkà.
Taip antai, yra raðoma kartais ið tarmiø: iki vakarienei ir iki pietø; po Sekminiø,
po pietø ir po sumai, po vakarienei, po Ðv. Petrui [...]. Raðome paprastai: iki (ligi) pietø, iki
eþero, iki upës, po pietø, po vakarienës, po pamokslo, po to, prie to, prie kaimo, po visa ko“
(Jablonskis 1997, 183). Taigi iðeitø, kad Jablonskis jau 1919 metais manë, jog Vaiþganto
tekstuose turëtø bûti raðoma „paprastai“ – kaip to reikalauja bendrinës kalbos normos.
Skirtingai nuo èia apþvelgtø atvejø, kur pats prielinksnis ið tikrøjø netaisomas,
o tik prie jo einantis linksnis, Jablonskis lauþinyje kartais keitë ir prielinksná. Antrajame
XX amþiaus deðimtmetyje plito prielinksnis sulig nebûdingomis reikðmëmis.
Jablonskis toká prielinksná Vaiþganto tekste kelis kartus pataisë: sulig savo dievotumo
ir noro valgyti ´ pagal savo dievotumà ir norà valgyti (25); sulig savo graþumo ir
ûpo ´ nelygu kurios graþumas ir ûpas (25).
Atkreiptinas dëmesys á atvejus, kur Jablonskis keitë prielinksninæ konstrukcijà
neprielinksnine: nesukliko [...] ið kûniðko skausmo ´ kûno skausmu (6); srëbimas ið
mediniø ðaukðtø ´ mediniø ðaukðtø srëbimas (25); kuri ið moteriðkøjø (´ kuri moteriðkøjø)
[...] pusryèius verda (25); sëdëjo su ákaitusiu pilvu ´ sëdëdavo ákaitusiu pilvu (6);
taip per inkaitusià jo galvelæ (´ ákaitusioje galvelëje) ëmë driûksëti (6–7); Namiðkiø prie
valgymo (´ valgyti) nereikia [...] kviesti (25). Pastaràjá taisymà galëtume aiðkinti ir
kitu motyvu: kalbininkui, ko gero, nepatiko veiksmaþodinis daiktavardis.
Akis patraukia samplaikinio prielinksnio ið uþ ir polinksnio link pataisymas: ið
uþ stalo ´ ið uþstalës (26); traukia durø link ´ á durø pusæ (26).
Gana gausiai redaguoti Vaiþganto pasakymai su ánagininku, einanèiu ávairiomis
sakinio dalimis: viskas jam dabar rodësi galingesniu (´ galingesni; èia gal
trûksta ) uþ þmogø (7); rodës jam taip pat paprastu dalyku ´ paprastas dalykas (5);
Vaidintuvë [...] uþsiliejo vienomis juodomis mintimis ´ Vaidiná vienos juodos mintys
pagavo (7); turtingas vienu prityrimu ´ jau vienà dalykà iðmokæs (7); nesukliko visu
balseliu ´ ið viso balselio (6); sesers geresnio dalyko vertu uolumu kibo [...] ´ sesers su
uolumu, geresniam dalykui tinkamu, kibo [...] (28); Þodþiai vinimis [...] susikalo ´ kaip
vinys ásmego (6).
Jablonskis porà kartø pataisë Vaiþganto vietininkus: tame tarpe ´ tuo tarpu (26);
pirmàjá visoje apylinkëje (´ visos apylinkës) samovarà mums jis atveþë (27). Prie bûdvardþio
lygus nepaliktas jo valdomas naudininkas – jis pakeistas prielinksniu su su
ánagininku: pagirtinieji dalykai tebebuvo lygûs peiktiniesiems, gerieji – blogiesiems ´ lygûs
su peiktinaisiais, gerieji – su blogaisiais (5).
160 Archivum Lithuanicum 2