archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
netiesiogiai – prie tautinio atgimimo laikotarpiu aiðkiai suformuluoto politinio<br />
siekio oficialiai átvirtinti suomiø kalbà visose socialinëse srityse, pirmiausia<br />
mokykloje, taip pat administravimo ir teisinëje sferoje, t. y. valdþios ástaigose,<br />
teismuose, ir þinoma, kultûriniame gyvenime (groþinë literatûra, periodinë<br />
spauda ir pan.).<br />
Tautinio judëjimo lyderiai – Johanas Vilhelmas Snellmanas (1806–1881), Elias<br />
Lönnrotas (1802–1884) ir kt. – puikiai suvokë bendrinës <strong>kalbos</strong> atnaujinimo, jos<br />
funkcijø plëtojimo bei tobulinimo bûtinybæ. Mat tas vienpusiðkas raðomosios <strong>kalbos</strong><br />
variantas, kokiu XIX amþiuje buvo tapusi nelanksti „biblinë suomiø kalba“,<br />
vargiai begalëjo tikti visoms vieðosios vartosenos sferoms. Tautinio atgimimo idëja<br />
suteikti suomiø kalbai visavertës kultûros <strong>kalbos</strong> rangà ið jaunos suomiø ðviesuomenës<br />
pareikalavo sumaniai sutelktos veiklos ir keliø deðimèiø metø pastangø.<br />
Tikslas buvo pasiektas paskutiniajame XIX amþiaus deðimtmetyje: ástatymais<br />
buvo oficialiai átvirtintos suomiø <strong>kalbos</strong> teisës ir ið esmës pasikeitë jos statusas,<br />
galutinai susiformavo dabartinë bendrinë kalba. Tai svarbiausias trumpo, bet<br />
labai vaisingo antrojo suomiø bendrinës <strong>kalbos</strong> raidos etapo (vad. ankstyvojo<br />
dabartinës <strong>kalbos</strong> laikotarpio) bruoþas. Taigi 1810–1880 metais bendrinës suomiø<br />
<strong>kalbos</strong> raidos istorijoje ávyko reikðmingas posûkis. Já nulëmë ir palankesne linkme<br />
pakrypusi istorija: 1809-aisiais Suomija buvo prijungta prie Rusijos ir gavo palyginti<br />
plaèià autonomijà. Naujoji valdþia, spaudþiama fenomanø, darë nuolaidø<br />
dël suomiø <strong>kalbos</strong> teisiø ir norëjo atitolinti suomius nuo ankstesnës dvasinës<br />
ðvedø átakos. Kadangi itin þiauriø caro valdþios persekiojimø nepatirta (þinoma,<br />
nereikëtø manyti, kad jø ið viso nebûta), palyginti anksti buvo sukurta suomiðka<br />
periodinë spauda: nuo 1847 metø pradëjo eiti gana átakingas laikraðtis Suometar<br />
(per já paplito tautinio pakilimo metu mëgstamas posakis „Nesame ðvedai, rusais<br />
nenorime tapti, mes esame suomiai“. Be kita ko, Suometar spausdino nemaþai<br />
suomiø <strong>kalbos</strong> visuomeninæ padëtá ir bendrinës <strong>kalbos</strong> klausimus nagrinëjanèiø<br />
raðiniø. 1860 metais gimtàja kalba Suomijoje jau buvo leidþiami aðtuoni laikraðèiai.<br />
1850 metais Helsinkio universitete ákurta suomiø <strong>kalbos</strong> profesûra (pirmuoju<br />
profesoriumi buvo paskirtas Matias Aleksandras Castrénas, po jo mirties – Lönnrotas),<br />
nuo 1854-øjø leista spausdinti suomiðkus vadovëlius mokykloms ir jais<br />
naudotis.<br />
Kad bendrinës suomiø <strong>kalbos</strong> funkcija per gana trumpà laikà buvo iðplësta<br />
ir iðtobulinta, dideli nuopelnai tenka ne tik atskiroms visuomeniná ir dvasiná<br />
autoritetà turëjusioms ryðkioms asmenybëms (Snellmanas, Lönnrotas, Augustas<br />
Ahlqvistas ir kt.), bet ir ávairioms organizacijoms, tarp kuriø pirmiausia minëtina<br />
iki ðiol tebegyvuojanti 1831 metais ákurta Suomiø literatûros draugija (Suomalaisen<br />
Kirjallisuuden Seura, sutrumpintai SKS). Jau anuomet ji suformavo plaèià<br />
tautosakos rinkimo ir publikavimo, originaliosios groþinës literatûros leidimo<br />
ir tyrinëjimo programà, joje anaiptol ne paskutinæ vietà uþëmë ir tiesiogiai<br />
247 Kaisa Häkkinen,<br />
Agricolasta nykykieleen.<br />
Suomen kirjakielen historia
Change language