archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

Kai kurie konferencijoje kilæ klausimai parodë, kad dar nemaþa likæ neatskleistø
Daukðos Postilës, Katekizmo 4 másliø. Nepokupnas, aptaræs kai kuriuos skirtingai
raðomus Postilës etnonimus (pvz.: c¸echas ir c¸ekas, wùachas ir Wùakai), parëmë Kazimiero
Bûgos mintá 5 , jog Postilæ Daukða vertæs ne vienas. Be to, jis pastebëjo, jog retas
þodis Àimieus (p. 88 33, 384 35, 593 10), su kuriuo susijusius klausimus svarstë dar
prieðkario kalbininkai 6 , taisomas iki 385 puslapio: daþniausiai klaidø atitaisyme
(„Paklidime“) pateikiamas þodis ùåimieus 7 . Nepokupnas spëja, jog ðitaip taisæs pats
Daukða, o 1926 metø fotografuotiniame Postilës leidime 8 384 35 puslapyje matoma
prie Àimieus ranka priraðyta raidë taip pat galinti bûti paties Daukðos autografas.
Diskusijose aktyviai dalyvavusio Vinco Urbuèio manymu, ðitaip greièiausiai
taisë ne Daukða, o tie, kas to þodþio neþinojo. Minèiai, jog Postilë gali bûti ne vieno
þmogaus darbas, pritarë nemaþa konferencijos dalyviø dalis. Kitos nuomonës buvo
Zigmas Zinkevièius: jis pabrëþë, kad Postilës kalba yra vieninga ir tai atspindi vieno
vertëjo darbà. Þinoma, galutinai autorystës klausimà padëtø iðspræsti detali Postilës
tekstologinë analizë, taèiau tokio tipo darbø konferencijai nebuvo pateikta.
Kilo abejoniø ir dël Daukðos Katekizmo spausdinimo aplinkybiø – Juozo Karaciejaus
nuomone, Katekizmas buvæs iðspausdintas ne Vilniaus jëzuitø akademijos spaustuvëje.
Mat jos pavadinimo nëra antraðtiniame lape, o kituose ðios spaustuvës leidiniuose
jis paprastai nurodomas. Taèiau kiti konferencijos dalyviai tuo suabejojo – toká
teiginá reikëtø paremti Katekizmo vandenþenkliø bei ðriftø analize.
Daukðos Katekizmo ðaltiniø klausimà ir leidimo aplinkybes svarstë italø mokslininkas
Guido Michelini. Jo praneðime italiðkas Ledesmos katekizmas (originalas)
lygintas su kataloniðku, lenkiðku ir lietuviðku vertimu. Buvo konstatuota, kad Ledesmos
katekizmo vertimus organizavo jëzuitø vadovybë Italijoje. Vietiniai kunigai
vertëjai, taigi ir Daukða, tik vykdë vadovybës nurodymus. Michelini nustatë, jog
lenkiðkas ir lietuviðkas vertimas yra iðplësti italiðko originalo variantai, o pridëtos
iðpaþinties maldos yra vertëjo á lenkø kalbà originalûs kûriniai. Daukðos Katekizmas
dar labiau iðplëstas nei lenkø vertimas. Papildytos teksto pastraipos (iðskyrus
vienà atvejá) nesutampa su italiðku katekizmu, vadinasi, jos yra originalus Daukðos
darbas. Kadangi ir kataloniðkas vertimas savaip nutolæs nuo originalo, tokie praplësti
katekizmo vertimai, pasak Michelini’o, veikiausiai buvo jëzuitø vadovybës
sumanymas. Ðis ádomus praneðimas vienintelis aptarë Daukðos Katekizmo ðaltiniø
klausimà. Daukðos Postilës ðaltiniai konferencijoje specialiai nenagrinëti, nors nëra
4 [Mikalojus Daukða,] KATHECHISMAS
ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIK-
SZCZIONII PRIWALVS. [...] I†gulditas
[...] per Kuniga Mikaloiu Daugáa [...]
I†µpåuµtas Wilniuie Met¾µ² v‡gimimo
Wieápaties 1595.
5 Þr. K[azimieras] Bûga, Rinktiniai raðtai 3,
Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës
literatûros leidykla, 1961, 331.
6 Ýäyàðä Âîëòåð‚ Âóåê, ß., „Postila catholicka“.
B ëèòoâñêîì ïåðåâîäå Í. Äàóêøè,
Ïåòðîãðàäú: Àêàäåìèÿ íàóêú, 1904, IV–
V; Bûga 1961, 331; P[ranas] Skardþius,
„Daukða pirmasis bendrinës kalbos kûrëjas
Didþiojoj Lietuvoj“, Archivum Philologicum
4, 1933, 7–20.
7 Nuo 509 puslapio apskritai jokiø klaidø
atitaisymø nëra, tad 593 10 puslapyje
esantis aimeµneis liko nepataisytas.
8 Daukðos Postilë, fotografuotinis leidimas,
Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys,
1926.
297 Tarptautinë konferencija
Mikalojaus Daukðos Postilës
jubiliejui paminëti