archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

Èia bûtina paþymëti, jog ðv. Brunono atsivertimo metai ir nuþudymo data ávairiuose
ðaltiniuose nurodoma skirtingai 4 . Atkreiptinas dëmesys ir á nevykusá vertimà,
kuris neretai cituojamas mûsø mokslinëje literatûroje. Lotyniðkas frazeologizmas
plexus capite tikrai neverstinas „trenktas á galvà“ 5 , o reiðkia ‘netekæs galvos,
nubaustas mirties bausme, nuþudytas’. Taèiau ðiuo atveju mus domina ne teksto
vertimas, o Lietuvos vardo forma Lituae.
Profesorius Zigmas Zinkevièius skiria tris Lietuvos vardo istorijos ðaltiniuose
raðymo variantus: „su ðaknimis liet- (lietuviðkoji tradicija), lit- (slavø tradicija) ir
leit- (latviø tradicija)“ 6 . Zinkevièiaus manymu, Kvedlinburgo analuose minimas Lietuvos
vardas turi „aiðkiai slaviðkà formà“.
Taèiau ðaknis lit- sietina ir su lotyniðkàja tradicija, kurià etimologiðkai bando
pagrásti XV­XVI amþiaus humanistai. Lietuvos vardà jie sieja arba su lot. litus
‘krantas’ arba su lituus ‘ragas, trimitas’. Lotyniðkuose raðtuose Lietuvos ir lietuviø
pavadinimai turi ir ðakná Let-: Letthowie, Lettowie (Mindaugo laiðkai), lethphani (Gedimino
laiðkai), lettones, letthones, Lettonia, Letthonia, Littovia, Lettowen, Littowen, Lethovia,
letwini (Henriko Latvio ir Hermano Vartbergës, Livonijos kronikos) ir kt.
Vienà ankstyviausiø Lietuvos apraðymø spausdintose knygose pateikë italø
humanistas Enëjas Silvijus Pikolominis (Aeneas Sylvius Piccolomini, 1405­1464)
veikale Ávairiø ávykiø ir vietø apraðymas (Historiarum ubique gestarum locorumque descriptio.
Venetiae 1477) 7 . Ðis tekstas mokslinëje literatûroje jau yra kiek aptartas 8 ,
todël jo neanalizuosime, tik paþymësime, kad Lietuvos vardas èia nuosekliai raðomas
Lituania: „Lituania et ipsa late patens regio Polonis ad orientem connexa est,
palustris ferme omnis ac nemorosa“ 9 („Lietuva yra plaèiai besidriekiantis kraðtas,
rytuose susijungiantis su Lenkija, beveik visas pelkëtas ir miðkingas“).
Pikolominio apraðymà savo Kronikoje (Liber cronicarum) paþodþiui pakartojo vokieèiø
istorikas Hartmanas Ðëdelis (Hartmann Schedel, 1440­1514), iðlaikydamas
ir tuos paèius raðybos ypatumus: „Lituania et ipsa late patens regio polonis ad
orientem connexa est palustris ferme omnis et nemorosa“ 10 .
Kitas vokieèiø istorikas Sebastijonas Miunsteris (Sebastianus Münster, 1489­
1552) savo veikale Visuotinë kosmografija (Cosmographiae universalis libri VI) taip pat
naudojosi Pikolominio tekstu, nors kai kà perpasakojo savais þodþiais, pateikë
papildomos informacijos. Lietuvos vardà jis raðo Lithuania: „Lithuania Poloniae
4 Plg. Edvardas Gudavièius, „Ðv. Brunono
misija“, Darbai ir dienos 3(12), 1996, 119.
5 Lietuvos istorijos ðaltiniai 1, Vilnius: Valstybinë
politinës ir mokslinës literatûros leidykla,
1955, 24.
6 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija
2. Iki pirmøjø raðtø, Vilnius: Mokslas,
1987, 10.
7 Pakartoti leidimai: Paryþiuje (1509), Kölne
(1531), Bazelyje (1551 ir 1571).
8 Eugenija Ulèinaitë, „Lietuva Pikolominio
veikaluose“, [Vilniaus Universiteto] Mokslinës
bibliotekos metraðtis, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 1972, 201–208.
9 Èia cituojama ið leidinio: AENEAE SYLVII
PICCOLOMINEI SENENSIS [...] opera
quae extant omnia [...] BASILEAE. EX OF-
FICINA HENRICPETRINA, [1571,] 417.
10 [Hartmann Schedel,] Liber cronicarum. Norimbergae:
Anton Koberger, 1493.
52 Archivum Lithuanicum 2