archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
miø, bet jos pamatas iki pat XIX amþiaus pradþios liko vakarietiðkas. Toká raðomosios<br />
<strong>kalbos</strong> variantà ypaè átvirtino pirmasis (1642) ir vëlesni Biblijos leidimai.<br />
Kartais jis net vadinamas bibline suomiø kalba (suom. pipliasuomi). Kadangi senoji<br />
religinë ir kitokio turinio literatûra suomiø kalba buvo daugiausia verstinë,<br />
to laikotarpio raðomojoje kalboje ásigalëjo nemaþai svetimø, daþniausiai ið ðvedø,<br />
vokieèiø, lotynø ir kitø kalbø perimtø bruoþø. Taèiau anuomet, kai buvo verèiama<br />
beveik paþodþiui, nenukrypstant nuo originalo þodyno ir sintaksës, ið svetimos<br />
<strong>kalbos</strong> perimti raiðkos elementai buvo suvokiami greièiau kaip norma negu kaip<br />
kokia blogybë.<br />
Tarp liaudies ðnekamosios ir raðomosios suomiø <strong>kalbos</strong> jau XVIII amþiuje<br />
buvo aiðkiai matyti gan didelis atotrûkis: raðomoji kalba ágijo archajiðkumo<br />
atspalvá, atrodë nelanksti, vienpusiðka, jos funkcijos nebesiplëtë. Vis dëlto didesniø<br />
pastangø jà tobulinti ar priartinti prie gyvosios <strong>kalbos</strong> nebuvo, nors<br />
tarmiø þodyno iðraiðkingumas jau tada buvo pastebëtas. Dël XVIII amþiuje sustiprëjusios<br />
ðvedinimo politikos suomiø <strong>kalbos</strong> vaidmuo apskritai visai sumenko<br />
– ji buvo iðstumta beveik ið visø vieðosios vartosenos srièiø, iðskyrus gal tik<br />
baþnytines apeigas, ir gyvavo bei laikësi vien kaip kasdienë buitinë prastuomenës<br />
kalba.<br />
Apie XVIII amþiaus septintàjá deðimtmetá kilo fenofilø (arba „Suomijos bièiuliø“)<br />
judëjimas, kurio centras buvo Turku universitetas. Romantizmo idëjø<br />
veikiami, ðio universiteto studentai ir profesoriai, nors patys jau ir priëmæ ðvedø<br />
kalbà, pabrëþë Suomijos istorijos, suomiø <strong>kalbos</strong> ir jos tarmiø, tautosakos, apskritai<br />
suomiø kultûros paþinimo svarbà ir pagal savo iðgales ëmësi visa tai nuosekliai<br />
apraðyti 3 . Kokiø nors aiðkesniø visuomeniniø ar politiniø tikslø fenofilai<br />
neturëjo. Tuo jie ypaè skyrësi nuo XIX amþiaus fenomanø, stovëjusiø apie 1840<br />
metus prasidëjusio tautinio sàjûdþio priekyje ir atkakliai kovojusiø dël suomiø<br />
<strong>kalbos</strong> teisiø átvirtinimo oficialiu lygiu. Fenofilø tautinis idealizmas, su kuriuo jie<br />
aukðtino visa, kas suomiðka, stiprino suomiø savimonæ ir prisidëjo – tegu ir<br />
3 Pavyzdþiui, fenofilø judëjimo pradininkas<br />
Danielis Juslenius viename ið pirmøjø<br />
savo darbø Aboa vetus et nova (Senasis ir<br />
naujasis Turku) árodinëja, kad suomiø kalba<br />
gimininga hebrajø ir graikø kalboms, o<br />
pati savo ruoþtu esanti daugelio Ðiaurës<br />
ir Rytø Europos kalbø prokalbë. Svarbiausias<br />
Juslenijaus darbas yra trikalbis suomiø–ðvedø–lotynø<br />
kalbø þodynas (1745).<br />
Pati ryðkiausia fenofilø judëjimo figûra –<br />
Henrikas Gabrielis Porthanas – 1770 metais<br />
ákûrë pirmàjà Suomijos mokslo draugijà<br />
„Aurora“, metais vëliau ëmë leisti<br />
pirmàjá Suomijos laikraðtá, ëjusá, tiesa,<br />
ðvedø kalba, tyrë Suomijos istorijà ir geografijà,<br />
suomiø tautosakà ir kalbà (jis pirmasis<br />
tarp suomiø mokslininkø ið esmës<br />
tiksliai apibûdino finougrø kalbø ðeimà).<br />
Fenofilams nebuvo svetimas siekis ðviesti<br />
paprastus þmones. Pavyzdþiui, Antti Lizelius<br />
buvo pradëjæs leisti laikraðtá, kuriame<br />
spausdino pamokymø þemdirbiams,<br />
populiariai raðë apie ekonomikà ir trumpai<br />
pateikdavo ðalies gyvenimo naujienø.<br />
Deja, laikraðtis Suomenkieliset Tieto-Sanomat<br />
(Þinios ir naujienos suomiø kalba) iðsilaikë<br />
vos vienerius metus (1776).<br />
246 Archivum Lithuanicum 2
Change language