archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

2.9. Reikëtø patikslinti dar vienà kità su Vilento kûrybiniu darbu susijusá faktà.
Apþvelgusi Maþvydo pirmàsias knygas, rengusias kelià lietuviðkoms liuteronø
baþnyèioms funkcionuoti, autorë sako:
Pagal bendrà planà toliau buvo pageidautinas kurios nors postilës vertimas arba
originalus pamokslø rinkinys. Taèiau nëra þiniø apie tai, kad M. Maþvydas ar jo
pusbrolis Baltramiejus Vilentas bûtø rengæ postilæ spaudai (p. 238).
Toliau daroma iðvada, kad Maþvydas, Vilentas ir jø bendradarbiai svarbiausiu
uþdaviniu laikë ne postilës, o giesmyno leidybà ir kad tai apibûdina jø pasirinktà
kryptá – pirmiausia orientuotis ne á kunigus (ne jiems lengvinti dalià), o á tikinèiøjø
bendruomenæ. Levo Vladimirovo nuomone, religinës knygos net ir gimtàja kalba
buvo skiriamos pirmiausia kunigams, o ne paprastiems þmonëms, kurie, bûdami
neraðtingi, tø knygø negalëjo skaityti 33 . Kita vertus, yra þiniø ir apie tai, kad Vilentas
rengë postilæ: jø pateikia jo þmona Anna laiðke Prûsijos kunigaikðèiui. Transliteruotà
laiðko tekstà (jis raðytas vokiðkai) ir vertimà á lietuviø kalbà 1972 metais
paskelbë Jurgis Lebedys ir Jonas Kabelka 34 . Nors ðis laiðkas be datos, bet ið tarëjø
1587 05 14 rezoliucijos galima spræsti, kad raðytas balandþio pabaigoje ar geguþës
pradþioje. Laiðke Vilento þmona sako, kad jos velionis vyras daug nusipelnë kraðtui
versdamas á lietuviø kalbà reikalingas vokiðkas knygas ir praneða apie dar vienà
jo vertimà:
Taip pat jis prie Veito Ditricho iðganingos postilës triûsë keletà metø beveik dienà
ir naktá, nesigailëdamas sveikatos ir jà prarasdamas, kadangi vargðai lietuviai savo
kalba neturi jokios postilës, ir, dëkui dievui, iðvertë tà postilæ nuo advento iki
penkto [sekmadienio po] trejybës (Lebedys, Kabelka 1972, 85).
Toliau ji siûlo ðá vertimà kunigaikðèiui, „idant brangus lobis neþûtø“, ir praðo,
kad jis, suradæs lietuviðkai mokanèiø bei versti galinèiø þmoniø, ásakytø likusià
dalá uþbaigti (Lebedys, Kabelka 1972, 85).
Lebedþio ir Kabelkos (1972, 79–80) nuomone, Vilentas buvo iðvertæs maþdaug du
treèdalius viso veikalo: pamokslus nuo Advento pradþios iki ðeðto sekmadienio po
Sekminiø. Tai apima 7–8 liturginiø metø mënesius. Straipsnio autoriai dar atkreipia
dëmesá á vienà tarëjø raðtà, raðytà Prûsijos kunigaikðèiui 1592 metø lapkrièio 3
dienà dël Jono Bretkûno Biblijos tikrinimo. Jame uþsimenama apie jau esamas
lietuviðkas knygas. Tarp jø minimi pamokslai (Predigten) ir Bretkûno Postilë. Lebedys
ir Kabelka (1972, 80–81) spëja, ar ðitie Predigten negalëtø bûti kunigaikðèio
nurodymu uþbaigtas ir iðleistas Dietricho pamokslø vertimas. Juo labiau kad 1546
metais iðëjusi Dietricho postilë vadinasi Kinderpredigt.
33 Levas Vladimirovas, Knygos istorija. Senovë.
Viduramþiai. Renesansas. XVI–XVII amþius,
Vilnius: Mokslas, 1979, 340.
34 Laiðkas iki karo buvo Karaliauèiaus valstybiniame
archyve (Staatsarchiv, E. M. 72
f.). 1939 metais padaryta fotokopija da-
bar yra VUB Rankraðèiø skyriuje; Jurgis
Lebedys, Jonas Kabelka „Nauji duomenys
apie B.Vilento literatûrinæ veiklà“, Jurgis
Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Studijos ir
straipsniai, Vilnius: Vaga, 1972, 78–86.
208 Archivum Lithuanicum 2