archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

si si si. Atsiþvelgiant á tolesnius atitikmenis tarp do si ir si do versete „O pane
Diewe d±ngui²µis“, tarp do si re ir re do re versete „O Pane Sunau wienatijs“, tarp
si si ir do do versete „Nes tu pats eµµi“, negalima atmesti prielaidos, kad èia gali
bûti tiesiog spaudos klaida. Be to, reikia pasakyti, kad lietuviðkame variante,
lyginant su originalu, pridëtos devynios naujos natos (ið kuriø penkios kartoja
pirmesniàsias, o keturios eina sekundos intervalu) ir penkiø trûksta (jos visos
kartoja pirmesniàsias). Pagaliau tercijos intervalas pradiniame versete pakeistas
sekunda, o versete „Prijmk n¾g muµu koßna malda“ viena kartojama nata pakelta
vienu tonu.
Turime pagrindo manyti, kad tokie giesmiø Nr. 12, 13 ir 15 melodijø skirtumai
bent ið dalies atsirado norint muzikà pritaikyti prie lietuviðko teksto. Antra vertus,
ten, kur originalas iðverstas ne visai paþodþiui, tekstas galëjo bûti derintas
prie lotyniðko ðaltinio melodijos; kitaip sakant, melodija ir tekstas veikë vienas
kità ávairiapusiðkai.
Ið viso to, kas èia pasakyta, ryðkëja pagrindinis principas, pagal kurá verstiniø
tekstø skirtumai nuo panaudotø ðaltiniø aiðkinami visø pirma atsiþvelgiant á
muzikos ir teksto ryðá. Norint tiksliau iðtirti Maþvydo giesmyno tekstø ir melodijø
santyká, svarbu tiksliai nustatyti tos epochos ðaltinius, kuriais lietuviø vertëjai
galëjo naudotis. Kadangi lenkiðki ir vokiðki ðaltiniai savo ruoþtu yra versti ar
perdirbti ið lotyniðkø originalø, visø pirma reikia nustatyti tø verstiniø ðaltiniø
santyká su originalais. Tad metodologijos poþiûriu labai abejotinas tas kelias,
kuriuo yra ëjæs Teodoras Brazys straipsnyje „Maþvydo Giesmiø melodijø kilmë ir
jø santykis su lietuviø muzika“ 20 . Jis tokius tekstus kaip „Pagarbintas buki ir
paczestawotas“, „D¾k mums pakaiju malonei“, „Ponas musu Jesus Christus“
tiesiogiai gretino su grigaliðkomis giesmëmis. Pìrmosios dvi yra aiðkiai perdirbtos
ið vokiðko ðaltinio – Lutherio Geistliche Lieder, o treèioji ið 1558 metø Kirchenordnung
21 . Taip pat abejotina bûtø èia ieðkoti ryðiø su „lietuviø tautos muzika“, kaip
darë Brazys, nes beveik visos rinkinio Gesmes Chriksczoniskas giesmës remiasi
lotyniðkais, vokiðkais ir lenkiðkais pavyzdþiais, kurie niekaip nepriklauso nuo
„lietuviø tautos muzikos“.
Tiktai iðtyrus Maþvydo giesmyno tekstø ir muzikos ðaltinius filologiniu ir
istoriniu poþiûriu, galima ásigilinti á ðio rinkinio giesmes ir jas ávairiapusiðkai
nagrinëti.
Literatûra ir ðaltiniai:
B RAZYS, TEODORAS, 1924: „Maþvydo Giesmiø melodijø kilmë ir jø santykis su lietuviø muzika“,
Soter 1, 103–117.
20 Teodoras Brazys, „Maþvydo Giesmiø melodijø
kilmë ir jø santykis su lietuviø muzika“,
Soter 1, 1924, 103–117.
21 Apie tø giesmiø melodijas þr. Walther Hubatsch,
Geschichte der evangelischen Kirche
Ostpreussens 3. Dokumente, Göttingen: Vandenhoeck
und Ruprecht, 1968, 141tt.
72 Archivum Lithuanicum 2