archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

jam buvo labai gerai atsiliepæs Pabrëþa 18 . Kad Gintila praðydavo panaðios Valanèiaus
pagalbos, patvirtina faktas, jog 1847 metais klausë jo nuomonës, ar neprieðtarauja
Baþnyèios mokymui kun. Kazimiero Vizgirdos rankraðtis Wiadomoúã o niektórych
Úwiætych 19 . Valanèiui rankraðtá pataisius, Gintilai, kaip vyskupui, nebuvo
sudëtinga já pristatyti aprobuoti Dmochovskiui.
Aprobata galëjo rûpintis ir asmeniðkai Valanèius. Susipaþinæs su Daukantu
1844 metais ar 1845 metø pradþioje Peterburge, po to iðvykæs á Þemaitijà, su juo
susiraðinëjo dël lituanistiniø bei lietuvybës dalykø. Gali bûti, kad, Daukantui papraðius,
pats rûpinosi surasti vyskupo kanceliarijoje Maldas ir apsiëmë jas pataisyti.
Valanèius buvo þadëjæs Daukantui parûpinti aprobatà kai kurioms jo knygoms.
Antai Vaclovas Birþiðka mini, kad Valanèius 1849 metais siuntë Dmochovskiui
aprobuoti Daukanto Epitome Historiae Sacrae Auctore pakartotiná leidimà, rûpinosi
dar kartà iðleisti jo Prasmà lotynø kalbos ir Abecielà 20 , taèiau nereikëtø pamirðti, kad
1849 metais Valanèiaus átaka buvo þymiai iðaugusi, èia pat vyskupo mitra. Kaþin
ar 1847 metais bûtø galëjæs tokiu reikalu á Dmochovská kreiptis tiesiogiai, ypaè kad
rankraðtis taisymø buvo labai apgadintas, tad greièiausiai ir tokiu atveju neapsieita
be Gintilos tarpininkavimo.
Vis dëlto ðios hipotezës neatsako á klausimà, kodël rankraðèio neaprobavo pats
Gintila, kuris paprastai duodavo aprobatà religinëms knygoms, tarp jø ir lietuviðkoms,
bei kodël rankraðtis tiek uþsigulëjo. Taip pat ir rankraðèio aprobatos atributø
unikalumas bûtø suprantamas nebent tokiu atveju, jei bûtø ið anksto susitarta su
Dmochovskiu, kad cenzûra priims Maldas aprobuoti po to, kai Valanèius pataisys
rankraðtá.
Galima ir kita hipotezë, kuri ðiuo metu atrodo átikimiausia – kad Maldos Dmochovská
pasiekë ið Peterburgo. Tokiu atveju vyskupo kanceliarija buvo gràþinusi
rankraðtá Daukantui. Daukantas 1847 metais susirado leidëjà Kanapacká, o Kanapackis
pats áteikë Maldas Dmochovskiui. Kad Kanapackis bus parûpinæs Maldoms
dvasinës ir pasaulietinës cenzûros aprobatas, uþsimena ir Birþiðka (1990, 14).
Peterburge finansinëmis aferomis garsëjæs Kanapackis 21 galëjo sukelti Dmochovskiui
nepasitikëjimà dël rankraðèio tinkamumo. Todël gali bûti, kad vyskupas
ëmësi tam tikrø atsargumo priemoniø – atidavë rankraðtá perþiûrëti ir pataisyti
Valanèiui. Kaip specialistà, mokantá lietuviðkai, Valanèiø Dmochovskiui rekomenduoti
galëjo ir Kriþanauskis, ir Ivaðkevièius, já paþinojæ dar ið Valanèiaus gyvenimo
Peterburge laikø. Prisiminus, kad ir Valanèius, ir Kriþanauskis, taisydami rankrað-
18 Vincas Maciûnas, „Vilniaus universitetas
ir lietuviðkasis XIX amþiaus pradþios sàjûdis“,
Lituanistikos instituto 1979 metø
suvaþiavimo darbai. Vilniaus universitetas
1579–1979, Chicago: The Institute of
Lithuanian Studies, Inc., 1981, 172.
19 Jono Krizostomo Gintilos raðtas Motiejui
Valanèiui Nr. 512, 1847 04 19, LVIA,
sign.: f. 1671, ap. 4, b. 45, l. 132.
20 Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 3, Vilnius:
Lietuvos kultûros fondas, 2 1990, 13.
21 Egidijus Aleksandravièius, „Simono Daukanto
knygø leidëjas Ksaveras Kanapackis“,
LAIS 5. Simonas Daukantas, Vilnius:
Viltis, 1993, 126–132.
135 Motiejaus Valanèiaus taisymai
Simono Daukanto Maldos katalikø
rankraðtyje