archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

perpasakoja ´ iðpasakoja, atpasakoja (27, pirmasis variantas iðpasakoja nubrauktas);
iðrodë ´ rodësi (27); mergaitës iðrodo ´ atrodo (25);
tebematë ´ matë (6); niekas nebegalëjo ´ negalëjo (6); niekam nebepasiskundë ´ nepasiskundë
(7);
blyðkusi ´ iðblyðkusi (6).
Jablonskis kelerius metus (apie 1911–1912) ir pats visur vartojo prieðdëlá in-.
Taèiau lauþinyje tokius þodþius, laikydamas tarmybëmis ar tarminës darybos atvejais,
jau taisë iðtisai: inkritæs ´ ákritæs (6); inkaito ´ ákaito (6); inbëganèià ´ ábëgusià
(6); ineiti ´ áeiti (27); intikinëdamas ´ átikinëdamas (28).
Be kita ko, Jablonskiui dingstá iðtisai keisti prieðdëlá in- galëjo duoti autorius,
kartkartëmis vartojæs þodþius su prieðdëliu á- (pvz., áspûdþio, ásidëmëjo, áþengæs) ir
vien prielinksná á (á akis, á metus, á pagalvëlæ). Jablonskis visada buvo prieð miðrià
formø vartosenà. Tad ðiuo atveju buvo pasirinktas apibendrintas prieðdëlis á-.
Ið ðio vieno atvejo negalima spræsti apie Jablonskio poþiûrá á tarmybiø vartojimà
groþinës literatûros kalboje. To poþiûrio bûta kur kas sudëtingesnio ir gilesnio. Prie
tokio teiginio veda visø pirma ðis taisymas: troba taukais (´ riebuliais) pakvipusi (25).
Kodël taisytojui reikëjo pakeisti bendrinës kalbos þodá taukais tarmiðku þodþiu
riebuliais? Viena, ðis þodis vëliau (p. 26) pavartotas paties Vaiþganto: riebuliø kvapas.
Tad Jablonskis bus nusprendæs, kad þodis riebuliai labiau sutinka su rytø aukðtaièiø
gyvenimo vaizdavimu. Uþtat lauþinyje randame visà grupæ þodþiø, kurie,
paimti ið kitø tarmiø (Vaiþgantas mëgo áterpti ir þemaitybiø) ar net ið bendrinës
kalbos, ardë autoriaus vaizduojamo kraðto kolorità. Todël Jablonskis taisë: gyvolius
´ gyvulius (25); pamylëjusi (suvalkieèiams bûdingas þodis) ´ pamilusi (28); syká
(vartojamas Vakarø Lietuvoje) ´ kartà (7).
Tokiø ne rytø aukðtaièiø vartojamø ar bendrinei kalbai nebûdingø þodþiø Jablonskio
taisyta dar daugiau: kurie ne kurie redaktoriui netiko ne tik dël to, kad jie
tarmiðki, bet ir dël netikslios, neautentiðkos reikðmës. Antai pasakyme Þodþiai [...]
dëmën susikalo pakeisti du þodþiai: dëmën ´ galvon ir susikalo ´ ásmego (6). Pirmasis
þodis tarmëse vartojamas ‘dëmesio, minties, nuomonës’ reikðme (LKÞ II 399), o
antrasis – ávairiomis reikðmëmis (LKÞ V 157–158), bet në viena ið jø netinka Vaiþganto
tekstui.
Prie ðiø pavyzdþiø pridedame kitø leksikos taisymø: eigastimi ´ eisena (26); jau
perþengæs (´ iðëjæs) metus (7); lyg kad vakar bûtø atsitikæ ´ buvæ (5); në „moma“
nebepagelbëjo ´ nebepagydë (6); visa perimta (´ susirûpinusi) neðuliu (26); Dievu uþsiëmæ
´ pasikandæ (27); palikdamas nebenusiraminanèià (´ verkianèià) momà (6); negraþiausá
(´ biauriausià) pasaulyje maiðà (28); vertu ´ tinkamu (28); tiesiok ið kûniðko
(´ kûno) skausmo (6); pilnai ´ gerai (6); debesø kàsniai ´ gabalai (6); Raguolius ir
balsingàjá èepsëjimà pakeièia bematant riebus viralas, mësos po kàsnelá ´ dalykëliai (25,
pakeistas ne tik þodis, bet ir prielinksninë konstrukcija).
Dar 1905 metais Jablonskis teikë skirti þodþiø sànarys ir narys reikðmes (Piroèkinas
1986, 38). Tai jis darë ir Vaiðganto Augðtaièiø vaizdeliuose: sànarëlius ´ narëlius
(5, neapsiþiûrëjus paliktas ), sànariai ´ narius (7). DLKÞ 3 ðie þodþiai taip
grieþtai neskiriami (p. 414 ir 674).
155 Jonas Jablonskis
redaguoja Vaiþgantà