archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

prieþastá tenka atmesti: gausûs taisymai visuose kalbos lygmenyse liudija, kad
Bretkûnas, prieðingai negu Lozorius Zengðtokas, nelaikë Vilento vertimo tokiu geru
ir nepriekaiðtingu. Jis taisë ne vienà kità korektûros klaidà (kaip Zengðtokas leisdamas
naujà EE leidimà), o kritiðkai vertino Vilento vertimà ir nemaþai já redagavo.
Kodël vis dëlto Bretkûnas, matydamas Vilento tekstà nesant tobulà, veikiau prieðingai
– smarkiai koreguotinà, daugumà perikopiø nuraðinëjo ið EE?
Vaclovo Birþiðkos teigimu, pìrmosios lietuviø kalba iðléistos Biblijos iðtraukos
Prûsijos kunigaikðtijoje buvo ið karto paskelbtos oficialiaisiais tekstais 77 . Ði mintis
atrodo pakankamai pagrásta – taip manyti skatina daugelis aplinkybiø. Nesutikti
reikëtø tik su teiginiu, kad „tik spausdinant [...] Bretkûno tekstas tiek tebuvo pakeistas,
kad vietoj paties Bretkûno iðverstø evangelijø tekstø buvo ádëti atitinkami
1579 m. Vilento evangelijø tekstai“ (Birþiðka 1953, 142). Vadinasi, jo nuomone,
Bretkûnas ið pradþiø dëjæs savo verstas iðtraukas, bet tik vëliau turëjæs pakeisti
Vilento tekstais. Ðis Birþiðkos teiginys neparemtas dokumentais ir nëra labai patikimas.
Mat tarp BP ir EE tekstø yra daug skirtumø 78 . Vienà tekstà tik keièiant kitu,
ir tai jau spausdinant, negalëtø atsirasti tiek teksto nesutapimø ir gana nuosekliø
raðybos, morfologijos, leksikos bei sintaksës skirtumø.
Vilento veistos Biblijos iðtraukos buvo iðleistos atskira knyga ir turëjo bûti palyginti
nesunkiai prieinamos kunigams. Ið ðios knygos jau 12 metø (iki iðeinant
Postilei) sekmadieniais ið ðvenèiø dienomis buvo skaitoma baþnyèiose 79 . Prieð
spausdinant ji buvo patikrinta didelæ patirtá turinèiø ir lietuviðkai gerai mokanèiø
kunigø – tai nurodyta pratarmëje 80 . Beje, savo vertimà ir pats Vilentas laikë vieninteliu
tinkamu Prûsijos baþnyèioms: pratarmëje jis praðë kunigaikðèio, kad ðis
vieðu ásakymu uþdraustø áveþti kitø vertimø ir neleistø jais naudotis 81 .
Tuo tarpu tada, kai Bretkûnas rengë Postilæ, visa Biblija dar nebuvo iðversta.
Nors BP iðleista 1591 metais, taèiau pirmo tomo pradþioje iðspausdintame pamoksle
yra paminëti 1588-ieji 82 , vadinasi, ji pradëta raðyti ne vëliau kaip 1588 metais.
Paskutinës ST knygos baigtos tik 1590 metø lapkrièio 29 dienà. Kunigø konferencija
Biblijos leidimo klausimu suðaukta 1592 metø rugsëjo 20 dienà (Falkenhahn 1941,
114). Taigi Bretkûnui raðant Postilæ, dar tik buvo svarstoma, ar jo versta Biblija
77 Vaclovas Birþiðka, Senøjø lietuviðkø knygø
istorija 1, Chicago: Chicagos lietuviø literatûros
draugija, 1953, 160.
78 Kai kurios perikopës skiriasi Biblijos eiluèiø
skaièiumi ir ilgiu, Postilëje yra pridëta
paaiðkinanèiø fraziø, pridëta ir praleista
þodþiø. Apie tai plaèiau Ona Aleknavièienë,
Jono Bretkûno Postilës perikopiø
autorystë (daktaro disertacijos santrauka),
Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto
leidykla, 1999.
79 Ostermejeris minëtame rankraðtiniame
straipsnyje sako, kad kunigai jà persiraðydavo;
jis pats turás vienà toká eg-
zemplioriø, perraðytà graþia raðysena,
su kita ranka áraðytais pataisymais paraðtëse
(p. 2).
80 „ðiam vertimui pritarë didþiausià patirtá
turintys tos kalbos mokovai bei ðio mokslo
specialistai, ir rûpestingas tekstø sulyginimas
tai parodys“, EE, III; cit. ið
Koþeniauskienë 1990, 86.
81 EE V–VI; plg. Koþeniauskienë 1990, 87.
82 „O iau º nu praµchoka pa uáginimo µcha
muµu Meµµioµchaus / º kaip pus antro
tukµtantis aµcht¾ni deµchimts / ir aµch=º
t¾ni metai“, BP I 56,3–7.
42 Archivum Lithuanicum 2