archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tarmës fonetika (dar þr. toliau). Diplominiø darbø apie savo gimtàjà tarmæ buvo<br />
paraðyta ir daugiau. Tokius darbus skatino ir VDU Filosofijos ir teologijos fakultete<br />
dialektologijos kursà skaityti pradëjæs Antanas Salys.<br />
Didþiojo Lietuviø <strong>kalbos</strong> þodyno I tomo (Vilnius, 1941) „Prakalboje“ vyriausiasis<br />
redaktorius Juozas Balèikonis tarp ðio nepaprastai svarbaus leidinio talkininkø<br />
nurodë ir nemaþa kursø klausytojø. Prie daugiausia þodþiø ið tarmiø uþraðiusiø<br />
minimi: Bagdonas, Gasparavièius, Giedraitis, Kirtiklis, Labokas (beje, pagal ðio<br />
studento uþraðus 1935 metais hektografu buvo iðleistas Salio VDU skaitytø paskaitø<br />
konspektas Lietuviø <strong>kalbos</strong> tarmës), Matusevièiûtë, Stonys, Vosylytë, Þirgulys<br />
(du pastarieji paminëti ir prie aktyviausiøjø korektûrø skaitytojø ir þodyno pildytojø);<br />
tarp artimiausiø redakcijos bendradarbiø – Grigas, Mikalauskaitë, Mikeliûnas,<br />
Senkus. Kai kurie ið jø, kaip ir pokario metais Lietuviø <strong>kalbos</strong> institute pradëjæ<br />
dirbti Jonikaitë, Kruopas, daug prisidëjo ir prie kitø ðio þodyno tomø rengimo.<br />
Pokario metais Lietuviø <strong>kalbos</strong> <strong>institutas</strong>, vadovaujamas Balèikonio, savo statuto<br />
projekte (1946 metø spalis) tiriamajam mokslo darbui buvo numatæs penkis<br />
struktûrinius poskyrius: Þodynø, Bendrinës <strong>kalbos</strong>, Vardyno, Lietuviø <strong>kalbos</strong> istorijos<br />
ir Dialektologijos-dialektografijos. Taèiau dël to, kad sovietinë valdþia Institutà<br />
silpnai finansavo, o Lietuvoje trûko specialistø, jame tuo metu dirbo labai maþai<br />
mokslo darbuotojø (10–12). Ðiems padaliniams ákurti nebuvo sàlygø. Tiems patiems<br />
þmonëms teko dirbti visø minëtø srièiø darbus.<br />
Vis dëlto per penketà metø (1946–1950) planuota iðleisti bent ðeðias dialektologijos<br />
monografijas (kiekvienà po 9–12 autoriniø lankø), kurias apie savo gimtàjà<br />
tarmæ turëjo paraðyti buvæ Gerulio kursø klausytojai: Jasinevièius (Rokiðkio tarmë),<br />
Jonikaitë (Alsëdþiø tarmë), Mikalauskaitë (Pakapsës dzûkø tarmë), Senkus<br />
(Vilkaviðkio tarmë), Vosylytë (Salamiesèio tarmë), Þirgulys (Surviliðkio tarmë).<br />
Taèiau daliai darbuotojø iðëjus dëstyti á aukðtàsias mokyklas ar pasirinkus kità<br />
darbà, o likusius daugiausia sutelkus prie didþiojo Lietuviø <strong>kalbos</strong> þodyno, në<br />
viena ið tø planuotø monografijø tais metais nepasirodë. Tik vëliau Senkus apgynë<br />
disertacijà Pazanavykio, arba ðiaurës vakarø kapsø, tarmë (1955), paskelbë daug<br />
lietuviø dialektologijai ir bendrinës <strong>kalbos</strong> praktikai reikðmingø straipsniø apie<br />
kauniðkiø (kapsø ir zanavykø) tarmæ. Jau po Mikalauskaitës mirties iðleista knyga<br />
Lietuviø <strong>kalbos</strong> fonetikos darbai 14 , kurià sudaro iki tol nepublikuoti ðios kalbininkës<br />
tyrinëjimai: pirmojoje knygos dalyje skelbiamos bendrinës lietuviø <strong>kalbos</strong> fonetikos<br />
paskaitos, skaitytos 1964 (ir 1965) metais Vilniaus pedagoginiame institute,<br />
o antrojoje – diplominis darbas Pakapsës dzûkø tarmës fonetika ir nebaigtõs disertacijos<br />
Pietvakariø dzûkø tarmë fonetikos skyriai. Reikëtø pridurti, kad Mikalauskaitë,<br />
po VDU baigimo keletà metø studijas dar tæsusi keliuose Vokietijos universitetuose,<br />
buvo viena ið geriausiø fonetikos, ypaè pagrástos eksperimentiniais<br />
tyrimais, specialistø Lietuvoje.<br />
14 E[lzbieta] Mikalauskaitë, Lietuviø <strong>kalbos</strong> fonetikos<br />
darbai, parengë A[ntanas] Pakerys,<br />
Vilnius: Mokslas, 1975.<br />
289 Jurgio Gerulio kursai<br />
tarmëms tirti