archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

1591 metø iðëjusiose knygose: 1) Maþvydo Katekizme (1547); 2) Maþvydo Giesmiø
Chrikðèioniðkø II dalyje (1570); 3) Vilento Enchiridiono (1579) dviejuose skyriuose:
a) „Sacramentas Altoriaus“; b) „Trumpas klauµimas ir prieprowimas“; 4) Maþvydo
Parafrazyje (1589). Palyginusi visus ðiuos tekstus autorë árodë, kad „Kosaná“ Bretkûnas
ëmë ið Vilento Enchiridiono skyriaus „Sacramentas Altoriaus“ (jis verstas ið
Liuterio Enchiridiono, iðleisto 1543 metais Leipcige). Nuraðydamas já tik ðiek tiek
paredagavo: pastebëti 23 skirtumai, daugiausia raðybos ir morfologijos. Tai rodo,
jog Bretkûnas nuosekliai artino Vilento kalbà prie visai Postilei bûdingø formø, bet
ðiame tekste yra likusiø ir Vilento Enchiridionui tipiðkø ypatybiø.
Visos kitos 67 Bretkûno Postilës perikopës nuraðytos nuo Vilento Evangelijø bei
Epistolø. Taèiau ir jose esama daug ir ávairiø pataisø. Laikydamasi teksto ir vertimo
kritikø taikomos schemos (pridëjimai, praleidimai, keitimai), autorë jas analizuoja
treèiojoje disertacijos dalyje (p. 89–163). Skiriasi net kai kuriø Vilento ir Bretkûno
perikopiø ilgis8 . Trijose vietose Postilëje pridëta Biblijos eiluèiø, kuriø visai nëra
atitinkamame Vilento vertime: 1) BP II 260 – visa Lk 1,56 eilutë; 2) BP I 332 – pusë
Lk 1,36 eilutës; 3) BP I 266 – tik vienas Mt 4,9 þodis bilodams, kuris atstoja visà, nors
ir trumpà, bet Vilento praleistà sakiná. Autorë nustatë, kad ðituos fragmentus, kaip
ir minëtà Mt 3,13–17 iðtraukà, Bretkûnas irgi vertë ið naujo: Lk 1,56 – ið Liuterio
Biblijos, Lk 1,36 – ið Liuterio Biblijos ir Vulgatos, o Mt 4,9 pridëtas þodis neatitinka
në vieno ið lyginamø ðaltiniø (p. 98–102).
Ir kitur Bretkûnas taisë Vilento verstas perikopes daugiausia stengdamasis jas
priartinti prie 1546 metø Liuterio Biblijos leidimo. Vulgata ar graikiðku originalu
ðiam reikalui naudotasi daug reèiau. Antra vertus, pats Bretkûnas kartais nutolsta
nuo originalø. Paprastai tai daro siekdamas pragmatiniø tikslø. Norëdamas padëti
tada krikðèioniðko mokymo dar neperpratusiems lietuviams adekvaèiai suprasti
Ðventàjá Raðtà, perikopiø pradþioje (retkarèiais ir tolesniame tekste) jis kai kur
prideda sakiná, pasako Vilento vertime bei originaluose nenurodytus veikëjus, paaiðkina
vienà kità Biblijos realijà. Pirmajame sakinyje Bretkûnas praleidþia nereikalingus,
su ankstesniu, Postilëje nepateikiamu Evangelijos tekstu siejanèius jungtukus,
prieveiksmius bei dalelytes, plg. Mt 22,1: AKaip priµiartinoia Jeruµaleµp EE 117 ir
Kaip priµiartinoia Jeµus µu Apaµch=ºtalais Jeruµaleµp BP I 14–5 (p. 107–116, 134–137).
Postilëje pastebëta ir tokiø atvejø, kai Bretkûnas nutolsta nuo originalø stengdamasis
padaryti Vilento vertimà sklandesná bei lietuviðkesná. Antai Evangelijos pagal
Jonà iðtraukoje Jn 6,11–15, esanèioje BP I 304–307, vengdamas lietuviø kalbai
nebûdingos þodþio duona daugiskaitos, jis áterpia þodá kepalas, plg. kurµai tur pen=º
ket± d¾nas mieáiû EE 5022–23 ir kurµai tur penketa kepa=ºlu mieáu donos BP I 30514–15. Apskritai Postilëje, skirtingai negu Vilento Evangelijose bei Epistolose ir net negu
paties Bretkûno Naujajame Testamente, þodþio duona daugiskaitos visai nëra
(p. 132–134). Nustatinëjant Postilës perikopiø redagavimo ðaltinius kartu atsiskleidþia
ir Bretkûno kaip redaktoriaus, vertëjo ir vieno ið lietuviø raðomosios
kalbos kûrëjø veikla.
8 Þr. dar Ona Aleknavièienë, „Pridëtos ir praleistos
Biblijos eilutës Jono Bretkûno Postilës
perikopëse“, ALt 1, 1999, 67–84.
271 Dvi daktaro disertacijos
apie Jono Bretkûno raðtus