archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

V Filia mea male a daemonio vexatur
G = qug@thr mou kakäV daimon%zetai
BNT abiem atvejais prielinksnis nuog taisant rankraðtá iðbrauktas, o BP, nuraðant
perikopës tekstà nuo EE, nebenuraðytas. Pasyvinio sakinio subjektas ir vienur, ir
kitur reiðkiamas kilmininku, o ne prielinksnine konstrukcija nuog+gen. Taigi èia
nepasiduota nei Vilento, nei originalø átakai.
Paminëtinas dar vienas BP ir BNT sutapimas, galintis sudaryti áspûdá, kad tarp
Bretkûno tekstø esama ryðio – èia BP irgi atitinka tik BNT, plg. Jn 6,10:
EE 5024–511 Tada Ieµus biloia / pada=ºriket idant ámones µieµtuµi.
BP I 30516–17 Tada biloia IEµus º weiµdeket idant ámones µeµtuµe.
BNT Bet Je=ºµus biloio, Weiµdekit idant ámones gult»µe÷µieµt»+[atµiµliektu].
LB Jheµus aber µprach, Schaffet das µich das Volck lagere.
V Dixit ergo Iesus: Facite homines discumbere.
G e¿pen de + `IhsoÒV· poi$sate toøV ànqr_pouV ànapese½n.
Vilentas èia pateikæs paþodiná veiksmaþodþio vertimà padaryket (plg. vok. Schaffet,
lot. Facite, gr. poi$sate). Ði leksema atitinka visus originalus labiau negu Bretkûno
variantas veizdëti ‘rûpintis’, taèiau ir BP, ir BNT sakinys logiðkesnis, gyvesnis
ir átaigesnis. Èia Bretkûnas veikiausiai bus leidæs raidëms „pasitraukti á ðalá“, kaip
buvo siûlæs „Laiðke vertëjams“ Liuteris 75 . Vertimo teorijoje dabar toks principas
vadinamas dinaminiu ekvivalentiðkumu ar ekvivalentiðkuoju vertimu 76 . Kaip ir
kepalo pridëjimà, ðá keitimà reikëtø aiðkinti Bretkûno kalbos jausmu.
2.2.2.3. Lietuviø kalbos sistemos nulemti BP ir BNT sutapimai negali bûti
laikomi rëmimosi BNT faktais. Analizë rodo, kad sutampantys kalbos vienetai daþniausiai
yra labai artimõs reikðmës sinonimai. Ðie sutapimai gali bûti atsiradæ dël
Bretkûno noro pavartoti kità þodá ar sintaksinæ konstrukcijà, nei rado Vilento EE.
Vietoj sövo þodþio kartais pavartojamas skolinys ir atvirkðèiai. Kai kurie redaguojant
ið EE nuraðomà tekstà atsiradæ BP ir BNT sutapimai liudija buvus ir prieðingà
tendencijà: sieká tam tikras konstrukcijas á lietuviø kalbà versti vienodai.
3. K ODËL BRETKÛNAS NESIRËMË BNT? Eduardas Hermannas (1923,
119–120) këlë mintá, kad Vilento vertimà Bretkûnas gali bûti laikæs geresniu nei
savo paties; tai netgi galá liudyti, kad jis ið tikrøjø buvæs vokietis, o ne lietuvis. Ðià
75 „Darumb mus ich hie die buchµtaben faren
laµµen, unnd forµchen, wie der Deutµche
man µolchs redet [...]. Denn wer dolmeã-
µchen wil, mus groµµe vorrath von worten
haben, das er die wol kænne haben, wo
eins an allen orten nicht lauten will“, „Ein
µendbrief D. M. Lutthers. Von Dolmeã-
µchen vnd F÷rbit der heiligenn. M.D.XXX,
Nürnberg. Cit. ið D. Martin Luthers Werke.
Kritische Gesamtausgabe 30 II , Weimar: Hermann
Böhlaus Nachfolger, 1909, 639.
76 Stolt 1996, 327; Ambrasas-Sasnava 1978,
127.
41 Ar Jono Bretkûno Biblija buvo
jo Postilës redagavimo ðaltinis?