archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

þodá Lituae, paraðytà Kvedlinburgo analuose? Jeigu jis èia, kaip tvirtinama, pateko ið
slaviðkø raðtø, tai, be abejo, já turime skaityti kaip Lit-va (plg. lenk. Litwa, rus. Ëèòâà;
Zinkevièius 1987, 7). Taèiau jeigu jis iðreiðkia lotyniðkàjà tradicijà, tai galime ðá þodá
skaityti Li-tu-a. Kodël turime manyti, kad Kvedlinburgo analø autorius vienuolis
vyskupas Brunonas Kverfurtietis (Bruno Querfurtensis, Bruno von Querfurt, apie
974­1009), lotyniðkosios kultûros atstovas, èia áteisino slaviðkà, o ne lotyniðkà
formà? Neturëtume apsigauti ir dël to, kad „raidë u þymi priebalsá v“ (Zinkevièius
1987, 7). Juk klasikinëje lotynø kalboje buvo vartomanas tik vienas raðmuo ,
kuris vëliau diferencijuotas á ir raides. Deja, to atskyrimo nebuvo paisoma:
viduramþiø bei vëlesniuose raðtuose ðios dvi raidës vartojamos pagreèiui neatsiþvelgiant
á tarimà, pvz., raðoma uerbvm ir verbum, VNIUERSITAS ir UNIVERSITAS,
seruus ir servus.
Kad tai nëra tik mums aktuali problema, rodo pastarøjø metø publikacijos,
kuriose bandoma nusakyti lotynø kalbos ir lotyniðkøjø raðtø santyká su estø, latviø,
suomiø, ðvedø, lenkø ir kt. kalbomis bei literatûromis XVI­XVIII amþiuje 25 .
Lieka dar viena su Lietuvos vardu susijusi problema ­ tai ir raðyba
pavadinime. Jos neámanoma apibrëþti kokiomis nors laiko ribomis, tautine autoriø
priklausomybe ar áþvelgti kokià aiðkià lingvistinæ motyvacijà. Tai, beje, pasakytina
ir apie daugelio kitø þodþiø raðybà senuosiuose raðtuose: Vitoldus, Wytholdus,
Wythowdus; rutenus ir ruthenus; auctor ir author; radius ir rhadius; tesaurus ir
thesaurus ir t. t.
Galima spëti, jog tai graikiðkosios raðybos tradicija, atëjusi per lotynø kalbà, o
galbût sàmoninga pastanga parodyti, jog lietuviø kilmës ið romënø teorija nëra
vienintelë Lietuvos sàsaja su Antika. Tai nuoroda á graikiðkàjá antikinës kultûros
klodà. Èia paminëtini daþni graikiðkø þodþiø intarpai lotyniðkuose XVI­XVIII amþiaus
tekstuose, graikø literatûros citatos, graikiðkos DLK vietovardþiø ir asmenvardþiø
formos senuosiuose raðtuose. Tai atskira plati tema, Lietuvoje dar beveik
netyrinëta. Galimas daiktas, dar gráðime prie jos ateityje.
Literatûra ir ðaltiniai:
D INI, PIETRO U . , 1999: „Vilniaus humanistø ‘lotynintojø’ lingvistika“, ALt 1, 115­126.
[D LUGOSSIUS, JOANNES,] 1985: Joannis Dlugossii, Annales seu cronicae Incliti Regni Poloniae
Liber decimus (1370­1405), Varsaviae: Pañstwowe Wydawnictwo Naukowe.
[F ABRICIUS, GEORG,] XVI amþiaus nuoraðas: Chronicon Quedlinburgense ab initio mundi
per aetates, usque ad annum 1025, Sächsische Landesbibliothek-Staats- und Universitätsbibliothek,
Dresden, Mscr. Dresd. Q 133, 4.
25 Þr. Anne Lill, „Latin and the early Estonian
literary language“, PB 4, 1991, 89–
100; Iiro Kajanto, „Latin in Medieval Finland“,
PB 4, 1991, 101–108; Mare Balticum
– mare nostrum. Latin in the Countries
of the Baltic sea (1500–1800). Acts of the
Helsinki Colloquium 16–21 August, 1992,
edited by Outi Merisalo, Raija Sarasti-
Wilenius, Iyväskylä, 1994.
58 Archivum Lithuanicum 2