archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Archivum Lithuanicum 2<br />
Jau kuris laikas tarp Lietuvos intelektualø pasigirsta ginèø, kaip lotyniðkai turëtø<br />
bûti raðomas Lietuvos vardas: Lithuania ar Lituania. Eugenija Ulèinaitë straipsnyje,<br />
skirtame Lietuvos vardo istorijai lotyniðkuose ðaltiniuose, be kita ko, pateikia<br />
daug pavyzdþiø, kurie liudija istoriðkai bene populiaresnæ buvus formà Lithuania.<br />
Þurnalas Archivum Lithuanicum atviras tolesnëms diskusijomis ðia tema.<br />
Antrame Archivum Lithuanicum tome nemaþai vietos skirta senøjø lietuviðkø<br />
raðtø ðaltiniams nustatyti. Ona Aleknavièienë imasi tirti ne tai, kokiais ðaltiniais<br />
Bretkûnas naudojosi, bet – kas árodyti kebliau – kokiais nesinaudojo, t. y. ji nustato,<br />
kad rengdamas Postilës perikopes, Bretkûnas nesirëmë savo paties anksèiau verstu<br />
Naujuoju Testamentu. Mikalojaus Daukðos Postilës perikopiø ðaltinius ir vertimo<br />
pobûdá pagal refleksyvus mëgina ávertinti Bronius Maskuliûnas. Jo analizë rodo,<br />
kad Daukða tam tikrais atvejais galëjo remtis ir Baltramiejaus Vilento Evangelijomis<br />
bei Epistolomis. Vincas Urbutis apraðo, kaip Daukða vertë Wujeko naujadarus: su<br />
ðiais sunkumais Postilës vertëjas daþniausiai yra dorojæsis visai sëkmingai. Ið italø<br />
<strong>kalbos</strong> verstas Guido Michelini’o straipsnis akcentuoja ne tik tekstø, bet ir giesmiø<br />
melodijø svarbà Martyno Maþvydo knygø ðaltiniams nustatyti.<br />
Ieva Ðenavièienë tikslina iki ðiol neskelbto Simono Daukanto rankraðèio Maldos<br />
katalikø redagavimo ir cenzûravimo aplinkybes. Redagavimo problemomis domisi<br />
ir Arnoldas Piroèkinas. Straipsnyje jis analizuoja ne tik tai, kà ir kaip Jonas Jablonskis<br />
redagavo Vaiþganto tekste, bet ir tai, ko neredagavo.<br />
Pietro U. Dini’o straipsnis skirtas lietuviðkø tekstø kelionëms po Europà. Jis raðo<br />
apie þymaus Italijos spaustuvininko Gia<strong>mb</strong>attistos Bodoni’o 1806 metais Parmoje<br />
paskelbtà lietuviðkà „Tëve mûsø“. Autorius mano, kad per tarpines publikacijas ðis<br />
poteriø tekstas gali siekti net Samuelio Boguslavo Chylinskio tekstus.<br />
Apie iki ðiol dar nepastebëtus lituanistikai svarbius faktus kalbama Almos Braziûnienës,<br />
Jolantos Gelu<strong>mb</strong>eckaitës raðiniuose. Jos abi publikuoja po Martyno Maþvydo<br />
ir Baltramiejaus Vilento autografà, liudijantá, kad ðiedu Prûsijos kunigaikðtijos<br />
ðviesuoliai atsiþada osiandrizmo. Gelu<strong>mb</strong>eckaitë skelbia dar ir Frydricho Vilhelmo<br />
laiðkà, paaiðkinantá Danieliaus Kleino gramatikø kelià á Wolfenbüttelio bibliotekà.<br />
Recenzijø skyriuje daugiausia dëmesio irgi skiriama seniesiems lietuviðkiems<br />
tekstams bei jø publikacijoms: Wolfenbüttelio postilei (Gelu<strong>mb</strong>eckaitë), Gotfrydo Ostermejerio<br />
Raðtams (Gertrud Bense), angliðkam straipsniø rinkiniui apie Maþvydà<br />
(William R. Schmalstieg), Ingës Lukðaitës monografijai apie Reformacijos raidà<br />
5 Archivum Lithuanicum 2
Change language