archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

ei leksikà vartoja ir Kriþanauskis. Ir Valanèiaus, ir Kriþanauskio daukantizmai labai
epizodiðki 10 – tai greièiau pastangos iðoriðkai prisiderinti prie Daukanto teksto nei
ryðkesnë jo átaka. Antai atkreipkime dëmesá, kaip raðomas þodis Dievas. Daukantas
raðo Djjws, Djjwo, Kriþanauskis ir Valanèius – daþniausiai Diewo, taèiau retkarèiais
keièia Daukanto variantu su . Tik nors Kriþanauskis apytiksliai kopijuoja Daukantà
(pavyzdþiui, taisydamas l. 20r), Valanèius þenklà, panaðø á cirkumfleksà, vietoj
taðko paprastai uþdeda ne virð , o virð ir beveik visada jau po to, kai bûna
uþdëjæs taðkà (þr. uþklijà 12v, tekstà 21r [plg. 1 pav.], 26r ir kt.).
Reikia pasakyti, kad apie Maldø taisymo darbà nieko neuþsimenama nei Valanèiaus,
nei Daukanto, nei Gintilos laiðkuose 11 (þinoma, su iðlyga, kad nemaþa dalis
laiðkø mûsø dienø nepasiekë). Ið jø tesuþinome, kad 1844 ar 1845 metais Daukantas
ir Valanèius drauge aptarinëjo þemaitiðkojo Naujojo Testamento kalbos dalykus.
Argi ne keista – Daukantas 1845 metø geguþæ nemaþai raðo Gintilai apie liûdnà
kasdienybæ, Valanèiui 1846 metais primena buvusá bendrà triûsà prie Testamento,
taèiau jiems asmeniðkai þymiai svarbesnio dalyko nemini. Ir dar: kodël Valanèiui
iðtaisius, Daukantas jo raðytø lapø, uþklijø neperraðë savo ranka, nebandë pritaikyti
savo raðybos? Juk nebebûtø keblumø rankraðtá vëliau pristatyti cenzûrai. O po
Maldø aprobavimo Daukantas rankraðèio nebebûtø galëjæs taisyti, nes iðspausdintos
knygos tekstas cenzûros komitete bûdavo sutikrinamas su cenzûruoto rankraðèio
tekstu ir tik tada duodamas leidimas knygà platinti (Mediðauskienë 1998, 39).
1847-ieji – rankraðèio cenzûravimo metai – taip pat gali turëti sàsajø su Valanèiaus
taisymais. Paieðkokime jø pratæsdami rankraðèio cenzûravimo atributikos
aptarimà. Bonèkutë neatkreipë dëmesio, jog paskutinio rankraðèio lapo, kuriame
sudëti dvasiniø cenzoriø paraðai, apaèioje yra raudono lako antspaudas. Antspaudas
labai apgadintas, jo apatinëje dalyje tegalima áþiûrëti du katalikiðkus kryþelius
ir tris caro kryþius, virðutinëje yra detalë, primenanti atributus, esanèius ant Romos
katalikø dvasinës valdþios ástaigø ar vyskupø antspaudø. Reikia manyti, jog tai
dvasinës cenzûros – gal Peterburgo Romos katalikø dvasinës kolegijos – antspaudas.
Antspaudu pritvirtinta Rusijos imperijos vëliavos spalvø virvelë, perverta per
visà rankraðtá jo apatinëje dalyje, prilaikanti ir Valanèiaus ádëtus lapus. Imperijos
spalvø virvelë bûdavo naudojama oficialiose valdþios ástaigose. Tokia ástaiga kaip
tik ir buvo Peterburgo dvasinë kolegija, ákurta caro nurodymu ir kontroliavusi visus
Katalikø Baþnyèios reikalus Rusijos imperijoje. Prisiminæ, kad dvasinis Maldø cenzorius
Dmochovskis tuomet buvo Kolegijos pirmininkas, o Kriþanauskis – ðios
Kolegijos asesorius, turbût nesuklysime manydami, jog Maldø cenzûravimas kaip
tik ir vyko Peterburgo dvasinëje kolegijoje (plg. 2 pav.).
Ásidëmëtina, kad Valanèiaus raðytos uþklijos vienu metu 12 priklijuotos ir klijais,
ir tokiu pat raudonu laku kaip lakinis antspaudas, pritvirtinantis trispalvæ virvelæ,
10 Jø kiek daugiau Valanèiaus uþklijoje 21
lape – ði vieta, matyt, taisyta pirmiausia,
todël ir prie rankraðèio teksto labiausiai
derintasi.
11 Þr. Daukantas 1976, 716–717, 780–785;
Motiejus Valanèius, Raðtai 1, Vilnius: Vaga,
1972, 499–507.
12 Kad uþklijos ir klijais, ir laku klijuotos vienu
metu, ypaè gerai matyti ið uþklijos 12v
lape.
130 Archivum Lithuanicum 2