archivum lithuanicum 2 (4,26 mb) - Lietuvių kalbos institutas

sekmadienio pamokslà deda jau naujai „ástatytà“ iðtraukà (Lk 7,36–50). Tuo tarpu
Vilento EE ðiai dienai dar yra Mk 8,1–9. Taigi Vilentas, nekeisdamas Mk 8,1–9 á Lk
7,36–50, nepaisë duoto nurodymo (nors pakeisti liepta prieð 11 metø iki iðeinant
EE), o Bretkûnas á já atsiþvelgë. Tuose paèiuose nuostatuose taip pat reikalaujama,
kad kunigai nesirinktø Biblijos iðtraukø kaip jiems patinka, bet kaip potvarkiais
nustatyta (Sehling 1911, 86). Laikytis baþnytinës vyresnybës potvarkiø buvo reikalaujama
gana gieþtai 89 .
Kad Bretkûnas laikësi nurodymø, liudija dar keletas su BP sudarymu susijusiø
faktø. Nuostatuose teigiama, kad nevokieèiø baþnyèiose skaityti Apaðtalø
laiðkus netikslinga. BP tëra tik dvi epistolinës perikopës: 1 Tes 4,13–18 ir Apd
2,1–13 90 . Vietoj jø kunigams rekomenduojama skaityti ir aiðkinti iðtraukas ið
katekizmo, kad þmonës iðmoktø tikëjimo pagrindø. Ðiuo nurodymu norëta pasiekti,
kad tikintieji geriau susipaþintø su Liuterio Maþuoju katekizmu arba bent
su pagrindinëmis jo dalimis, todël ypaè akcentuojamas mokymas apie du Liuterio
pripaþintus sakramentus – krikðtà ir Eucharistijà (plg. Zieger 1967, 66, 48).
Bûtent ðiuos du sakramentus ir aiðkina Bretkûno á BP papildomai ádëtos (Vilento
EE nesanèios) perikopës – Mt 3,13–17 ir „Kosanis“. Pastaroji imta ið Vilento
versto Liuterio Maþojo katekizmo.
Vadinasi, Bretkûnas, ðiaip jau laikydamasis nuostatuose iðdëstytø reikalavimø
ir rekomendacijø, negalëjo remtis savo nespausdinta ir Baþnyèios dar oficialiai
nepripaþinta Biblija. Jis neëmë ið BNT rankraðèio ne tik perikopiø, bet ir papildomai
á BP dedamos Mt 3,13–17, nesinaudojo versdamas Vilento EE praleistas Biblijos
eilutes. Manytina, kad dël ðitos paèios prieþasties Bretkûnas nesirëmë savo BNT ir
redaguodamas ið EE nuraðomus perikopiø tekstus.
Galima kelti klausimà ir dar dël vienos prieþasties, galëjusios neleisti Bretkûnui
naudotis savo BNT: galbût tuo metu, kai rengë Postilæ, BNT rankraðtá buvo atidavæs
kam nors taisyti. Taèiau jo laiðkai bei kiti iðlikæ ðiuo metu þinomi dokumentai
liudija daug vëlesnæ jo Biblijos rankraðèio kelionæ ið vienø rankø á kitas. Be to, ten
paprastai minimas tik Senasis Testamentas 91 . Nors ið tikrøjø daug daugiau taisytas
Naujasis, taèiau nei iðlikusiuose laiðkuose, nei dokumentuose apie jo koregavimo
89 Þr. Andreas Zieger, Forschungen und Quellen
zur Kirchen- und Kulturgeschichte Ostdeutschlands
5. Das religiöse und kirchliche
Leben in Preussen und Kurland im Spiegel
der evangelischen Kirchenordnungen des 16.
Jahrhunderts, Köln Graz: Böhlau Verlag,
1967, 104.
90 Nevisiðkai tiksliu laikytinas teiginys, kad
BP visai nëra epistoliniø perikopiø, plg.
Range BBF 33: „BP enthält keine Episteln“.
91 1592 metø lapkrièio 12 dienà konsistorija,
pasitarusi su paèiu Bretkûnu, raðo Prûsijos
kunigaikðèiui, kad Bretkûnas penkias
Mozës knygas pirmiausia turi perþiûrëti
pats, o paskui siøsti lietuviams kunigams
Vaiðnorui, Musai ir Gedkantui patikrinti
(Falkenhahn 1941, 433–435). Mat vertëjui
yra iðkilusiø sunkumø ir jam reikià hebrajø
ir lietuviø kalbà mokanèiø kunigø pagalbos.
1593 metø geguþës 18 dienà Bretkûnas
praneða kunigaikðèiui, kad atsiþvelgë
á jø pastabas ir Mozës knygas pataisë
(Falkenhahn 1941, 435). Vëlesniuose
laiðkuose (1595 07 17, 1598 12 10, 1599
09 19, 1600 10 28) kalbama taip pat tik
apie pirmàsias ST knygas (Falkenhahn
1941, 436–443).
44 Archivum Lithuanicum 2