Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
DALIA MARIJA STANÈIENË<br />
apvali ar kvadratinë, arba uþduoda kità<br />
panaðø klausimà. Jeigu tiesa, kad jie<br />
visai nesuvokia tos bûtybës, jie turëtø<br />
atsakyti, kad apie tai nieko neþino“ 11 .<br />
Kiti tvirtina, kad ðis árodymas iðplaukia<br />
ið idëjø analizës, o árodyti egzistavimà<br />
galima tik pirma nustaèius idëjø objekto<br />
egzistavimà. Pavyzdþiui, kvadrato<br />
idëjoje glûdi mintis, kad kvadratas turi<br />
keturis kampus, todël, jei kvadratas egzistuoja,<br />
jis neiðvengiamai turi keturis<br />
kampus, taèiau pirma reikia, kad jis egzistuotø.<br />
„Marmuro bokðto“ idëjoje slypi<br />
galimas egzistavimas, taèiau ðis egzistavimas<br />
tëra galimas. Tam, kad marmuro<br />
bokðtas tikrai egzistuotø, reikia nustatyti<br />
jo egzistavimà nepriklausomai<br />
nuo idëjos intelektinës analizës. Lygiai<br />
taip pat tobulos bûtybës idëjoje glûdi<br />
egzistavimas, ir ði tobula bûtybë egzistuoja<br />
su sàlyga, kad jos idëja turi objektà,<br />
kitaip tariant, su sàlyga, kad ji egzistuoja.<br />
Descartes‘as savo kritikams pabrëþë,<br />
kad „mano màstymas neprimeta<br />
daiktams jokios bûtinybës“ 12 , o Malebranche‘as<br />
sutinka, kad ðis prieðininkø<br />
argumentas bûtø teisingas, jeigu bûtø<br />
teigiama: „egzistavimas glûdi be galo<br />
tobulo kûno idëjoje“ 13 , kai ði be galo tobulo<br />
kûno idëja yra „mano proto fikcija<br />
arba sukurta idëja, kuri gali bûti klaidinga<br />
ir prieðtaringa, kokia ið tikrøjø ir<br />
yra“ 14 . Niekas a priori neárodo jos egzistavimo,<br />
prieðingai, atidus þmogus, pasak<br />
Malebranche‘o, pastebës, kad ði idëja<br />
prieðtaringa, nes kûnas yra dydþio<br />
forma, vadinasi, neiðvengiamai yra ribotas<br />
ir susijæs su nebûtimi. Taèiau bûties<br />
idëja apskritai yra visai kas kita: „Tai ne<br />
sukurta idëja, turinti kokiø nors prieð-<br />
100 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
taravimø: uþ jà nëra nieko paprastesnio,<br />
nors ji apima visa tai, kas yra, ir visa tai,<br />
kas gali bûti“ 15 . Tai svarbus Malebranche‘o<br />
màstymo posûkis, nes ðiuo teiginiu<br />
jis radikaliai atsiskiria nuo Descartes‘o,<br />
nors ið paþiûros jø argumentai sutampa.<br />
Ið tiesø „tobulos Bûties“ (tai yra<br />
begalinës, neturinèios ribø) idëja neiðvengiamai<br />
implikuoja tos Bûties egzistavimà,<br />
taèiau anksèiau labiau buvo akcentuojamas<br />
þodis „idëja“, o ne „tobula“.<br />
Jei egzistuoja Bûties idëja, o ji tikrai<br />
egzistuoja, nes að jà analizuoju, regiu<br />
proto akimis, o „nebûtis nëra nei<br />
matoma, nei paþini“ 16 , vadinasi, egzistuoja<br />
ir bûtis. Malebranche‘o teigimu, ji<br />
egzistuoja „kaip idëja“, taèiau, kadangi<br />
ði bûtis paprasta, tai nebûtina gilintis á<br />
jos egzistavimo savybes. Idëja kaip bûtis<br />
niekuo nesiskiria nuo kitø galimø bûties<br />
formø. Taip intelektinës analizës objektu<br />
tampa paprasta, apribojimø neturinti<br />
bûtis: Bûtis yra. Argumentacija pasirodo<br />
esanti paprastas intuityvus bûties<br />
suvokimas, joje nëra intuityvaus apribojimø<br />
suvokimo, nes apribojimai gali iðkilti<br />
tik vëliau. Malebranche‘as puikiai<br />
suvokia, kad idëja iðnyksta ir jà pakeièia<br />
tiesioginis Bûties suvokimas: „begalybæ<br />
galima matyti tik per jà paèià ir per<br />
jos substancijos veiksmingumà; begalybë<br />
neturi ir negali turëti prototipo ar<br />
nuo jos atskirtos ir jà atitinkanèios idëjos;<br />
taigi, jeigu màstome apie begalybæ,<br />
ji turi egzistuoti“ 17 . Atskira idëja skiriasi<br />
nuo kitø, ir ðis apibrëþtumas jà apriboja,<br />
vadinasi, ji negali atitikti to, kas<br />
neturi ribø, t.y. begalybës idëjos nëra.<br />
Kadangi begalybë, tobula Bûtis, Dievas<br />
suvokiami tiesiogiai protu, tai Ma-
Change language