Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
vo kûryba nepalietusio Vilniaus ar<br />
kurio kito Lietuvos miesto senosios architektûros<br />
temos“ 2 . Vilniaus miesto<br />
vaizdai buvo populiariausia ikonografinë<br />
tema tarp ðio miesto dailininkø, kuriø<br />
daugelis architektûros ir meno paminklus<br />
dokumentavo turëdami moksliniø<br />
tikslø. M. Barvickis, J. Balzukevièius,<br />
L. Balzukevièiûtë, B. Lukaðevièiûtë,<br />
K. Vitkovskis, M. Leibovskis detaliai<br />
fiksavo pastatø eksterjerus ir interjerus,<br />
kruopðèiai studijavo puoðybines detales,<br />
pradëjo atkûrinëti Senojo Vilniaus<br />
vaizdus. Ne iðimtis buvo ir architektas<br />
inþinierius, dailininkas Juozapas Kama-<br />
Juozapas Kamarauskas gimë 1874 m.<br />
balandþio 29 d. Skauradø kaime, ûkininkø<br />
Mykolo Kamarausko ir Ievos Urðulës<br />
Sadauskaitës-Kamarauskienës ðeimoje.<br />
Juozapas mokësi keliose vietos<br />
baþnytinëse mokyklose. Bûdamas 10<br />
metø pradëjo savarankiðkai mokytis<br />
pieðti 3 . Neþine 4 (Èernigovo gubernija)<br />
baigë gimnazijà. Vëliau J. Kamarauskas,<br />
kaip ir kiti ðios kartos lietuviø tapytojai,<br />
nuo 1892 m. rugpjûèio 1 d. mokësi<br />
Vilniaus pieðimo mokykloje 5 pas tapytojà<br />
Ivanà Trutnevà. Atvykæs studijuoti á<br />
Vilniø aðtuoniolikmetis Juozapas Kamarauskas<br />
pateko á augantá miestà, kuriame<br />
sklandë nacionalinio atgimimo idëjos,<br />
tebegyvavo romantiniai prarasto<br />
valstybingumo prisiminimai. Kad imlus<br />
jaunuolis greitai perëmë vyravusias tautines<br />
nuotaikas, rodo ir ankstyvieji<br />
1892–1893 metø pieðiniai – kruopðèios<br />
rekonstrukcijos bei nostalgiðki Vilniaus<br />
GYVENIMO KELIAS<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
rauskas (1874–1946), kurio visai kûrybai<br />
didelæ átakà darë vedutos þanro<br />
tapybos ir grafikos tradicijos. Tarp<br />
amþininkø dailininkas iðsiskyrë novatoriðkais<br />
kûrybiniais ir paþintiniais tikslais<br />
bei kompleksiniu fiksuojamo ar rekonstruojamo<br />
architektûrinio objekto<br />
vertinimu.<br />
Ðiame straipsnyje aptariamos pagrindinës<br />
prieþastys, suformavusios J. Kamarausko<br />
kûrybos iðskirtinumà; siekiama<br />
atskleisti XIX a. dailës tradicijas tæsusio<br />
dailininko unikalumà ir idëjiná<br />
modernumà bei pasirenkamø atlikimo<br />
technikø tikslingumà.<br />
peizaþai, kuriuose pedantiðkai pavaizduoti<br />
gynybiniai vartai, atkurti pirminiai<br />
paminkliniø pastatø vaizdai. Patriotiðkai<br />
nusiteikæs jaunas dailininkas darbuose<br />
statinius puoðdavo vëliavomis su<br />
vytimi ar Gediminaièiø kryþiumi. Romantines<br />
dailininko paþiûras formavo ir<br />
tuometinës Vilniaus inteligentijos mokslinë<br />
veikla: buvo vykdomi istoriniai tyrinëjimai,<br />
sudarinëjami ir leidþiami vadovai<br />
po Vilniaus miestà, fiksuojami istoriniai<br />
paminklai, apie juos spausdinamos<br />
publikacijos. Vienas ið XIX a. pabaigos<br />
ðviesuomenës veiklos tikslø, inspiruotas<br />
romantizmo, buvo kultûros paveldo<br />
iðsaugojimas. Tuo rûpinosi pavieniai<br />
kolekcionieriai, steigësi senovës mylëtojø<br />
bûreliai. Pavyzdþiui, Senovës ir<br />
etnografijos mylëtojø bûrelio pastangomis<br />
buvo dokumentuojamos senosios<br />
Vilniaus kapinës, sudarytas komitetas<br />
ðv. Onos baþnyèiai restauruoti, organi-<br />
185
Change language