Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
DAIVA CITVARIENË<br />
kina ne tik tradicines meno formas, bet<br />
ir jo esmæ, jo susvetimëjusià prigimtá.<br />
Didysis Atmetimas tampa nebeámanomas,<br />
nes nebëra atotrûkio tarp meno ir<br />
socialinës santvarkos, „antroji dimensija“<br />
iðtirpdyta egzistuojanèioje sistemoje.<br />
Susvetimëjusios sàmonës kûriniai cirkuliuoja<br />
ðiuolaikinëje visuomenëje kaip<br />
„puoðianti árangos dalis“ – jie puoðia,<br />
guodþia, linksmina. Netgi aukðtosios<br />
kultûros klasikai, iðtraukti ið mauzoliejø<br />
ir tapæ kasdienio gyvenimo dalimi,<br />
nebëra tai, kas buvo. Jie neteko savo<br />
antagonizmo ir savo tiesos. „Ið esmës<br />
pasikeitë ðiø kûriniø intencija ir funkcija“,<br />
– sako Marcuse. „Kadaise jie prieðtaravo<br />
esamai tvarkai, dabar ðis prieðtaravimas<br />
sunaikintas“ (Marcuse, 1966,<br />
p. 73). Visuomenë, sunaikindama feodalinës<br />
aristokratinës visuomenës kultûrà,<br />
sunaikino ir jos turiná. Autoriaus manymu,<br />
privilegijuota kultûra buvo ne tik<br />
neteisybës iðraiðka, bet ir saugi sritis,<br />
kurioje uþdraustos idëjos galëjo iðlikti.<br />
Ðiandien aukðtoji kultûra tapo visiðkai<br />
„integruota“ á vartojimo kultûrà, taip<br />
kaip kultûros centrai „integruojami“ á<br />
prekybos centrus, – toká procesà Marcuse<br />
vadina „demokratine estetika“, kai<br />
kultûra, tapusi kasdienio vartojimo preke,<br />
„kultûros maðinos sraigteliu“, prarado<br />
savo pirminæ reikðmæ. Taigi meno<br />
kalbos pastangos susigràþinti Didájá Atmetimà<br />
iðtirpinamos ðiandieninëje techninës<br />
paþangos tikrovëje, kurioje aukðtosios<br />
kultûros naikinimas pateisinamas<br />
skurdo ir nelygybës maþinimu. Metafizinës<br />
problemos virsta iliuzinëmis problemomis;<br />
daiktø „prasmës“ ieðkojimas<br />
performuluojamas á þodþiø prasmës ieð-<br />
110 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
kojimà, atsakymà á kurá gali greitai pateikti<br />
átvirtinto diskurso tvarka, uþblokuojanti<br />
visus kitus variantus.<br />
Kalbëdamas apie aukðtosios ir populiariosios<br />
kultûrø susiliejimà, kurá lydi<br />
„auganèio pasitenkinimo“ ideologija,<br />
Marcuse atkreipia dëmesá á sublimacijos<br />
(kaip meninës kûrybos pagrindo) pakeitimà<br />
desublimacija – visiðku meno kûrinio<br />
prigimties pakeitimu „integravus“ já<br />
á virtuves, biurus, prekybos centrus. Meno<br />
ávaizdþiai, savo prigimtimi buvæ<br />
prieðingi átvirtintiems realybës principams,<br />
ðiandien tapo greito pasitenkinimo<br />
árankiais, tenkinanèiais visuomenës<br />
iðsiplëtusius poreikius ir skatinanèiais<br />
socialiná sutelktumà. Tokia aukðtosios<br />
kultûros desublimacija, autoriaus manymu,<br />
yra technologinës tikrovës socialinës<br />
kontrolës ðalutinis produktas, kuris,<br />
praplësdamas laisvës ribas, stiprina dominavimà.<br />
Taèiau desublimacija vyksta ir tikrovëje.<br />
Technologinë tikrovë, susilpninusi<br />
erotinæ energijà ir sustiprinusi seksualinæ,<br />
apriboja sublimacijos sferà bei sumaþina<br />
patá sublimacijos poreiká. Kadangi<br />
átampa tarp vidiniø troðkimø ir galimybiø<br />
tapo minimali, nebereikia savo instinktyviø<br />
poreikiø skausmingai transformuoti<br />
– ðiuolaikinis pasaulis nebereikalauja<br />
paneigti giliausius troðkimus. Iðnykstant<br />
sublimacijai, kartu iðnyksta ir<br />
jai bûdinga „nelaiminga sàmonë“, iðlaikiusi<br />
poreiká iðsilaisvinti. Ðià sàmonæ pakeièia<br />
laiminga sàmonë, palengvinanti susitaikymà<br />
su visuomenës nusikaltimais.<br />
Laiminga sàmonë – tai pabëgimas á ásivaizduojamà<br />
pasaulá, kuriame galima<br />
rasti iliuzinæ paguodà ir nusiraminimà.