Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ta nomadologijos problematika ir sàvoka<br />
„nomadinis singuliarumas“, kuri pakeièia<br />
klasikinëje estetikoje plëtojamà genijaus,<br />
talento arba meninës kûrybos<br />
subjekto teorijà. Jo estetikoje sureikðminamos<br />
originalaus màstymo stiliaus,<br />
naujø netikëtø poþiûrio taðkø ir meninës<br />
iðraiðkos priemoniø problemos, kurias<br />
gvildendamas jis apeliuoja á neklasikinës<br />
estetikos tradicijà. Joje, kaip þinoma, iðryðkëjo<br />
nauji, palyginti su klasikine estetika,<br />
þmogaus sàmonës dinamiðkumo,<br />
bûties laikiðkumo, introspekcijos, egzistencinës<br />
patirties trapumo, jautriausiø<br />
estetinës sàmonës pokyèiø, kalbinës saviraiðkos<br />
þaismingumo ir teatraliðkumo<br />
aspektai. „Kierkegaard’as ir Nietzsche<br />
priklauso tiems, kurie áveda á filosofijà<br />
naujø iðraiðkos priemoniø. Ðiuo poþiûriu<br />
galima kalbëti apie jø filosofijos ribø perþengimà<br />
(d’un dépassement de la philosophie).<br />
Taèiau apskritai judëjimo (mouvement)<br />
tema jø kûryboje aptariama. Hegeliui<br />
priekaiðtauja, kad jis apsiriboja melagingu<br />
abstrakèiu loginiu judëjimu, tai<br />
yra tarpininkavimu (médiation). Jie nori<br />
pastûmëti metafizikà judëti, suaktyvinti<br />
jà. Jie nori pastûmëti jà veiksmui, neatidëliotiniems<br />
veiksmams. Jiems nepakanka<br />
pasiûlyti naujà poþiûrá á veiksmà, nes<br />
vaizdinys jau yra tarpinis. Kalbama,<br />
prieðingai, apie tai, kad reikia sukelti kûrinyje<br />
judesá, pajëgiantá iðjudinti protà be<br />
jokiø vaizdiniø; be tarpininkø paversti<br />
patá judëjimà kûriniu; pakeisti tarpinius<br />
vaizdinius tiesioginiais þenklais; iðrasti<br />
vibracijas, sukimàsi, apsisukimus, traukà,<br />
ðokius ir ðuolius, pasiekianèius protà<br />
tiesiogiai“ (ten pat, p. 16).<br />
Deleuze’as, mëgindamas apibrëþti<br />
neklasikinës estetikos ðalininkø màsty-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
mo stiliø, pasitelkia vaizdingà filosofinio<br />
teatro metaforà. Teatro metaforà pasirenka<br />
neatsitiktinai, nes jis jungia ávairius<br />
menus, ávairias kûrybinës raiðkos<br />
formas ir kartu visuomet yra susijæs su<br />
judëjimu, ávairiø judesiø formomis, jis<br />
tarsi iðtraukia realø judëjimà ið visø tø<br />
menø, kuriais naudojasi. „Jie iðrado filosofijoje<br />
neátikëtinà teatro ekvivalentà,<br />
kartu paremdami ateities teatrà ir kartu<br />
– naujà filosofijà“ (ten pat, p. 17).<br />
Ypaè svarbus Deleuze’o dvasinei<br />
evoliucijai buvo atidus Nietzsche’s,<br />
Bergsono, Freudo tekstø studijavimas,<br />
artimas bendravimas su kultinëmis<br />
postmodernistinës filosofijos asmenybëmis<br />
Foucault ir Guattari. Jis paliko ryðkius<br />
pëdsakus kiekvieno ið ðiø màstytojø<br />
intelektinëje biografijoje, padëjo geriau<br />
suvokti ne tik kas juos sieja, bet ir<br />
kas skiria. Foucault ir Deleuze’à siejo<br />
ypatinga pagarba Nietzsche’i, kurio kûrybiná<br />
palikimà jie plaèiai propagavo.<br />
Nuo 1964 m. jis kartu su Foucault organizavo<br />
garsøjá Nietzsche’i skirtà kolokviumà<br />
Cerisi-la-salle, kuris galutinai pakeitë<br />
poþiûrá á ðio màstytojo filosofijà,<br />
pavertë já vienu reikðmingiausiø Vakarø<br />
màstymo tradicijos reformatoriø.<br />
Su Guattari ryðys buvo irgi glaudus,<br />
nes abu kartu raðë ir skelbë knygas.<br />
Kiekvienas atëjo ið skirtingø humanistikos<br />
srièiø, turëdami jau svarø ádirbá, taèiau<br />
jø kûrybiniø siekiø suvienijimas buvo<br />
vaisingas ir davë puikiø rezultatø.<br />
„Mes nebendradarbiavome, mes paraðëme<br />
knygà, ið pradþiø vienà, paskui antrà,<br />
ne vienetø prasme, bet neapibrëþtumo<br />
prasme. Kiekvienas ið mudviejø turime<br />
savo praeitá ir ankstesnius darbus:<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
119
Change language