Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Taèiau jie nepripaþino realios universalijø<br />
egzistencijos atskirybëse. Jø ásitikinimu,<br />
universalija esanti daiktuose vien<br />
dël intelekto: „sakoma, kad universalijos<br />
... egzistuoja daikte ir intelekte, kadangi<br />
jos pritaikytos bûti daikte tiek,<br />
kiek jis yra intelekto objektas“ 38 .<br />
Panaðiai universalijø bûtá interpretavo<br />
ir P. Viana. Vienintelëje universalijoms<br />
skirtoje jo studentø tezëje skaitome:<br />
„Atmetæ Platono ir kitø autoriø prasimanymus,<br />
kartu su Aristoteliu ir kitais<br />
mokyèiausiais vyrais manome, jog universalijos<br />
egzistuoja daiktuose ir yra ne<br />
Logikoje Lietuvoje XVI a. atrandama<br />
ontinio universalijø problemos lygmens<br />
interpretacija negali bûti grieþtai priskiriama<br />
në vienam ið klasikiniø realizmo<br />
bei nominalizmo variantø. Antrosios<br />
scholastikos autoriteto Suareso paþiûroms<br />
artimà Smigleckio, Ortizo ir Vianos<br />
pozicijà veikiau turëtume laikyti tarpiniu<br />
modeliu tarp nuosaikaus realizmo ir<br />
konceptualizmo. Kartu su nuosaikaus realizmo<br />
atstovais vilniðkiai scholastai aiðkino,<br />
kad universalijos egzistuoja daiktuose<br />
kaip pastarøjø esmës. Taèiau jie<br />
nepripaþino realios bendrøjø prigimèiø<br />
egzistencijos: bet kuri daiktuose realiai<br />
egzistuojanti prigimtis esanti individua-<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11 R. Pleèkaitis. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai<br />
ir jø perspektyva. Lietuvos filosofijos istorija.<br />
Paminklai ir tyrinëjimai, t. 1.– Vilnius, 1990,<br />
p. 123.<br />
12 R. Pleèkaitis. Lietuvos filosofijos istorija. I tomas.<br />
IÐVADOS<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tik vardai bei sàvokos, bet ir sàvokomis<br />
þymimos tam tikros prigimtys, kurios<br />
vien tik intelektiniu diskursu yra atitrauktos<br />
nuo daiktø, ir jokia prigimtis<br />
negali bûti laikoma universalia iki intelekto<br />
veikimo“ 39 . Tad kartu su Smigleckiu<br />
bei Ortizu Viana tvirtino, jog universalija<br />
egzistuoja atskirybëse, taèiau tik<br />
tiek, kiek ji suvokiama protu. Kita vertus,<br />
kitaip nei minëti autoriai, Viana<br />
universalijos statusà pripaþino ir bendriesiems<br />
daiktø vardams bei sàvokoms<br />
ir ðitaip ðiek tiek priartëjo prie nuosaikaus<br />
realizmo tradicijos.<br />
li. Tad bendroji prigimtis egzistuoja atskirybiø<br />
daugyje tik tiek, kiek ji suvokiama<br />
màstymu. Kita vertus, logikos Lietuvoje<br />
XVI a. kûrëjai drauge su konceptualistais<br />
teigë, kad universalija egzistuoja<br />
intelekte. Taèiau jie nepriskyrë bendrajai<br />
sàvokai universalijos statuso. Universalija<br />
aiðkinta kaip màstymo objektas – pati<br />
daiktuose esanti prigimtis, kurià intelektas<br />
atitraukia nuo individualiø skiriamøjø<br />
poþymiø ir ðitaip abstrahuotà paþásta.<br />
O sàvoka interpretuota kaip intelekto sukurta<br />
universalijos reprezentacija. Vienintelis<br />
Viana universalijos statusà suteikë<br />
ne tik intelekto abstrahuotai prigimèiai,<br />
bet ir jos sàvokai.<br />
Viduramþiai – renesansas – naujieji amþiai. – Vilnius,<br />
Kultûros, filosofijos ir meno institutas,<br />
2004, p. 46–47.<br />
13 R. Pleèkaitis. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai<br />
ir jø perspektyva, p. 123.<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
33
Change language