Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
RECENZIJA<br />
skyriaus gale yra nurodyti metai, kuriais<br />
jis buvo raðomas. Vis dëlto veikalas yra<br />
gana vientisas, nuoseklus ir aiðkiai struktûruotas:<br />
visus tekstus vienija kultûrologiniø,<br />
filosofiniø ir menotyriniø aspektø<br />
iðskyrimas, komparatyvistinë metodologija,<br />
orientalistiniai motyvai. Pagrindines<br />
nagrinëjamø problemø gaires nusako<br />
knygos paantraðtë „Rytai–Vakarai–Lietuva“.<br />
Veikale aptariamos ávairiø Rytø<br />
tautø kultûros apraiðkø skverbimasis á<br />
Vakarø ir Lietuvos kultûrà.<br />
Naujausias A. Andrijausko veikalas<br />
tarytum skyla á tris dalis: pirmojoje aptariamos<br />
Tolimøjø Rytø màstymo tradicijos,<br />
antrojoje nagrinëjama „neklasikinës“<br />
Vakarø filosofijos tradicija, o treèiojoje<br />
atskleidþiami Rytø filosofiniø idëjø<br />
ir meno atspindþiai XX a. lietuviø filosofø<br />
ir menininkø kûryboje. Norëèiau<br />
trumpai apþvelgti ðiuos tris skyrius.<br />
Rytai: prie iðminties ir groþio versmiø.<br />
Ðioje knygos dalyje apþvelgiamos kinø ir<br />
japonø màstymo tradicijos, nagrinëjamos<br />
jø iðtakos, savitumas, pabrëþiamas jø aktualumas<br />
dabartinei Vakarø kultûrai.<br />
Autorius pradeda kinø màstymo tradicijos<br />
tyrinëjimus vienu garsiausiø senovës<br />
kinø traktatu Yijing (Permainø knyga)<br />
ir jame iðdëstytø kosmologiniø, filosofiniø<br />
ir estetiniø idëjø analize. Skyriuje visapusiðkai<br />
pristatomos konfucianizmo<br />
idëjos – atskirai aptariami Konfucijaus ir<br />
jo amþininkø sampratø principai.<br />
A. Andrijauskas daug dëmesio skiria<br />
ankstyvojo daoizmo (kurá vadina „klasikiniu<br />
daoizmu“) filosofinëms idëjoms:<br />
knygoje iðsamiai pristatomos ir aptariamos<br />
daoizmo pradininko Laozi ir vëliau<br />
gyvenusio Zhuangzi filosofinës idëjos.<br />
Kalbëdamas apie daoizmà, autorius su-<br />
216 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
sitelkia ties teorinio (arba filosofinio) daoizmo<br />
(daojia) problematika ir atsiriboja<br />
nuo praktinio daoizmo (daojiao), kuris<br />
gali bûti apibûdinamas kaip religija, meditacijø,<br />
psichotechnikø mokykla. Toks<br />
apsiribojimas teoriniu daoizmu yra vertintinas<br />
teigiamai, nes europieèiai neretai<br />
yra linkæ pernelyg tapatinti daoistinæ<br />
filosofijà ir religijà, nors jø doktrinos<br />
(jei apskritai galima ðá terminà taikyti<br />
daoizmui) yra ne tik ið esmës skirtingos,<br />
bet kartais netgi prieðingos, pavyzdþiui,<br />
filosofinio daoizmo atstovai (Laozi, Zhuangzi)<br />
á gyvenimà bei mirtá þvelgia kaip<br />
á natûralià ávykiø kaità, kuriai reikia<br />
nuolankiai paklusti, o daoistinëje religijoje<br />
mokoma, kaip iðvengti mirties, ir<br />
netgi ieðkoma bûdø, galinèiø uþtikrinti<br />
nemirtingumà, taigi – veikiama prieð<br />
gamtà ir siekiama jà valdyti.<br />
Skaitant knygà, nesunku nujausti,<br />
kad autoriø labiausiai domina estetinis<br />
daoistø filosofijos pamatas – jis átikinamai<br />
parodo, kad daoizme estetikos ir<br />
meno problematikai teikiamas ypatingas<br />
vaidmuo: daoistai vieni pirmøjø kinø<br />
estetikoje iðplëtojo aukðèiausiojo groþio<br />
neiðsakomumo idëjà, po regimøjø formø<br />
ieðkojo Didþiosios pirmapradës tuðtumos<br />
(Dao) pëdsakø.<br />
Be to, autorius èia daug dëmesio skiria<br />
èan, dzen filosofinës tradicijos ontologinëms,<br />
epistemologinëms ir ypaè estetinëms<br />
idëjoms, kurios, beje, ávairiais<br />
aspektais yra artimos daoistø mintims.<br />
Beje, A. Andrijauskas atskirai aptaria<br />
Kinijoje susiformavusá èan budizmà, kuriam<br />
bûdingi ið Indijos atkeliavusio budizmo,<br />
daoizmo ir kitø kinø filosofiniø<br />
mokyklø bruoþai, ir Japonijoje paplitusio<br />
dzen budizmo idëjas, kà vertinèiau
Change language