Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LAIMA MONGINAITË<br />
teigia E. Husserlis, – iðmokti tyrinëti sàmonæ<br />
kaip begaliná srautà; á ðià tëkmæ<br />
áeinama siekiant „iðskirti“ grynàsias visuminio<br />
iðgyvenimo sàmonës esmes. Ðis<br />
fenomenologinis reikalavimas tampa galimas<br />
pasitelkus „fenomeno“ sàvokà.<br />
Sàmonës srauto elementai yra „fenomenai“,<br />
o jø struktûra atskleidþiama fenomenologinëmis<br />
procedûromis. Kiekvienas<br />
„sàmonës srauto“ fenomenas yra<br />
visybinis, turi sudëtingà sàrangà. Fenomeno<br />
visumos fiksavimas ámanomas tik<br />
tuo atveju, kai jis „sugaunamas“ intuicijos<br />
aktu. Todël bûtina ypatinga nuostata<br />
sàmonës srauto atþvilgiu: nereikia<br />
fenomeno apraðinëti ið ðalies, já reikia<br />
„iðgyventi“. Toks „vidinio áþengimo“ á<br />
sàmonës srauto subjektyvumà bûdas<br />
yra sàlygotas (suponuotas) paèios psichikos<br />
prigimties, gebëjimo savyje surasti<br />
psichiðkumà. „Psichikos sferoje, kitais<br />
þodþiais sakant, nëra jokio skirtumo<br />
tarp reiðkinio ir bûties.“ 6<br />
Nustatymas, aptikimas sàmonës esmiø<br />
ir struktûros, „tiesioginis áþengimas“<br />
á sàmonës tëkmæ atliekamas intuityviai<br />
áþvelgiant, „matant esmes“ (Wesensschau).<br />
„Susiliejimas, áþengimas“ á<br />
sàmonës srautà be iðimties priklauso<br />
ypatingai paþintinei intuicijos galiai. Fenomenologas<br />
yra naujo tipo gnoseologas,<br />
besivadovaujantis, naudojantis intuicijà,<br />
turinèià gebëjimà apibendrinti<br />
ikisàvokiniame lygyje. Intuicijos sugebëjimà<br />
turintis filosofas „gyvena“ sàmonës<br />
fenomenø tëkmëje, áþvelgia bendràsias<br />
„esmes“. Bendrybës aptinkamos ne<br />
abstrahavimo bûdu, o ideacijos procese,<br />
tai yra ypatingu intelektualiu „esmës<br />
148 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
áþvelgimu“. Sàmonës reiðkiniai paþástami<br />
vidinio stebëjimo, introspekcijos bûdu,<br />
bet tokio stebëjimo nepakanka paaiðkinti<br />
patá iðgyvenimà. Fenomenologiniame<br />
stebëjime naudojamas „imanentinis<br />
nukreiptumas“ – antro lygio stebëjimas<br />
(savianalizë), kai sukonstruojamas<br />
uþbaigtas absoliutas, áþvelgiama esmë.<br />
E. Husserlis teigia, kad filosofiniuose tyrinëjimuose<br />
reikia vadovautis tiesiogine<br />
intuicija, o vëliau, panaudojus eidetinæ<br />
áþvalgà, apraðyti sàmonës fenomenus.<br />
Fenomenologinë nuostata atveria naujas<br />
platumas mokslui, leidþia gauti daug<br />
subtiliø duomenø be loginio árodymo 7 .<br />
Huserliðkoji paþinimo teorija, fenomenologija<br />
tyrinëjimo objektu pasirenka<br />
sàmonës fenomenø srautà. Fenomeno<br />
prigimtis nusakoma dviem esminëmis<br />
ypatybëmis:<br />
1) jam bûdingas neginèijamas tiesioginio<br />
„akivaizdumo“ momentas, tiesioginë<br />
vienybë su tiesa ir esme;<br />
2) ði vienybë nëra loginiø operacijø iðdava,<br />
nes tiesa ir esmë „slypi“ fenomene.<br />
E. Husserlio intuicijos aiðkinimas,<br />
kaip prieð tai buvo nurodyta, neatsiejamas<br />
nuo fenomenologinio metodo specifikos.<br />
Paèioje fenomenologinëje nuostatoje<br />
galima matyti intuicijos aktø ávairovæ<br />
ir skirtumus.<br />
Intuicija, intuityvus aktas, procesas –<br />
tai iðskirtinë paþinimo forma, galimybë,<br />
uþkoduota þmogaus psichikos veikloje.<br />
Kiekvienas intuityvus procesas, tiesioginis<br />
suvokimas baigiasi akivaizdumu, ekvivalentiniu<br />
intuityvaus akto rezultatu –<br />
fenomenu. Kitaip negu I. Kanto fenome-
Change language