Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tai reiðkia, kad daiktas, kuris yra konkretaus<br />
savininko nuosavybë, gali bûti<br />
ásigytas (nupirktas) kiekvieno galinèio<br />
patenkinti pirkimo sàlygas. Kitaip tariant,<br />
ekonominë laisvë sudaro galimybæ<br />
daiktø „kelionëms“ ir turi átakos tø<br />
kelioniø marðruto ávairovei.<br />
Rinkos normos grieþtai apibrëþia rinkos<br />
santykius, valdo gamybà ir mainus.<br />
Jomis remiantis vertinamos ir sukurtos<br />
ekonominës vertybës. Pasirinktos ekonominës<br />
vertybës rodo ne tik mûsø poþiûrá<br />
á naudà, kainà, bet ir á paèios ekonominës<br />
laisvës idealus, kuriuos átvirtina<br />
rinkos normos.<br />
Rinkos normas galima apibûdinti<br />
penkiais bruoþais:<br />
1. Neasmeniðkumas. 2. Egoizmas.<br />
3. Neiðskirtinumas. 4. Nesuinteresuotumas.<br />
5. Orientacija á konkretø „rezultatà“.<br />
Normos, kurioms bûdingi ðie bruoþai,<br />
valdo ir rinkà. Taigi galima teigti,<br />
jog rinkai bûdinga: neasmeniðkumas,<br />
egoizmas, neiðskirtinumas, nesuinteresuotumas<br />
ir orientacija á rezultatà. Savo<br />
ruoþtu ðie bruoþai reikalingi ir kiekvienam<br />
rinkos dalyviui (to ji reikalauja ir<br />
ið þmogaus). Toliau ðiuos bruoþus aptarsime<br />
detaliau.<br />
Neasmeniðkumas. Normos, kurios reguliuoja<br />
rinkos santykius, yra neasmeniðkos.<br />
Jos yra nepriklausomos viena<br />
nuo kitos. Viena norma neturi jokiø ásipareigojimø<br />
kitos atþvilgiu. Ðia prasme<br />
jos yra sunkiai nusakomos ir apibrëþiamos.<br />
Taèiau akivaizdu, kad jos turi savotiðkos<br />
galios rinkos santykiams. Rinkos<br />
santykiai yra neasmeniðki: èia svarbu<br />
ne individas, o jo gebëjimas, turëji-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
mas galios teikti paslaugas – teikti darbo<br />
jëgà, kapitalà, t. y. gebëjimas savo turimais<br />
iðtekliais (darbo jëga, intelektiniais<br />
gebëjimais, kapitalu) patarnauti kitiems.<br />
Bûtent ðis „patarnavimo“ fenomenas<br />
kaip tik ir garantuoja rinkos mobilumà<br />
4 . Rinkos santykiø neasmeniðkumas<br />
apibrëþia ir asmens laisvës ribas bei<br />
jo ásipareigojimus. Neasmeniðka laisvë<br />
nereikalauja, kad kiekvienas þmogus pademonstruotø<br />
savitas asmens savybes<br />
arba pasinaudotø savo ypatingais ryðiais<br />
norëdamas ásigyti gërybiø rinkoje.<br />
Piniginës pajamos (uþdarbis), o ne socialinis<br />
statusas visuomenëje, geri asmens<br />
bruoþai ar ypatingi ryðiai lemia kiekvieno<br />
þmogaus galëjimà ásigyti (nusipirkti)<br />
norimà prekæ. Tas rinkos neasmeniðkumas<br />
formavosi ðimtmeèiais. Ðiandien ji<br />
tapo tuo, kuo yra: rinka nëra diskriminacinë<br />
nei individo rasës, nei lyties, nei<br />
tautybës, nei amþiaus, nei seksualinës<br />
orientacijos atþvilgiu 5 .<br />
Rinka savaip „suskaido“ rinkos dalyviø<br />
laisves ðiems siekiant savo individualiø<br />
tikslø ir nepaisant kitø þmoniø<br />
interesø. Kitaip tariant, rinkos dalyvis<br />
turi teisæ siekti savø interesø nepaisydamas<br />
kitø þmoniø interesø. Kiekvienam<br />
rinkos dalyviui privalu paèiam pasirûpinti<br />
savimi.<br />
Egoizmas. Kiekvienas rinkos dalyvis,<br />
rûpindamasis savimi, demonstruoja ir<br />
savo egoizmà. Ta egoizmo iðraiðka yra<br />
kartu ir bûdas apsaugoti, apginti savo<br />
interesus nuo kitø: demonstruodamas<br />
egoizmà, individas gina savo intereso<br />
nepriklausomumà nuo kitø þmoniø. Taèiau<br />
individo interesai rinkoje daugiausia<br />
siejasi su gërybëmis, jø gavimu ar-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
51
Change language