Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ÞIBARTAS JACKÛNAS<br />
38<br />
p. 112). E.Ermarth teigimu, „postmodernizmas<br />
nepripaþásta absoliutaus statuso<br />
jokiai tiesai ar tikrovës prigimèiai“<br />
(Ermarth, 1998, p. 589).<br />
Pagrindinë prieþastis, dël kurios<br />
ðiuolaikinë teorinë sàmonë atstumia paþinimo<br />
universalumo nuostatà, yra ta,<br />
jog ji tariamai skatinanti nepagrástà tikrovës<br />
vienodinimà, unifikacijà, totalinimà.<br />
Manoma, kad á universalumà pretenduojantys<br />
„didieji naratyvai“, teorijos,<br />
doktrinos, nustatytus dësningumus,<br />
bendrus bruoþus taikydami konkretiems,<br />
empiriðkai suvokiamiems tikrovës<br />
reiðkiniams ar procesams, neiðvengiamai<br />
juos unifikuoja, spraudþia á ávairovæ<br />
marinanèià Prokrusto lovà, slopina<br />
daugialytæ tikrovës pasaulio prigimtá.<br />
Todël, pasak W.Welscho, pastebëjæs, jog<br />
kësinamasi á polimorfijà, „postmodernistas<br />
átaria perversijà ir eina á barikadas“<br />
(Welsch, 2004, p. 344). Jis teigia, kad „filosofinis<br />
postmodernizmas ryþtingai stoja<br />
prieð visoká totalinimà…“ (ten pat,<br />
p. 148), kad „visuotinybë gali rastis tik<br />
suabsoliutinant koká nors dalinumà“<br />
(ten pat, p. 294). A. Badiou mano, jog<br />
„postmodernios filosofijos tikslas yra<br />
dekonstruoti visybës (totality) idëjà“ (Badiou,<br />
2003, p. 44). Apibûdindamas epistemologines<br />
postmodernizmo nuostatas,<br />
R.Tarnas paþymi, jog postmodernistai<br />
siekia „atmesti visumos tironijà“, nes<br />
„visose þmogaus pastangose áþvelgiamas<br />
siekis suvisuotinti yra potencialiai<br />
totalitarinis“ (Tarnas, 1993, p. 401).<br />
Postmodernistams atrodo, kad „teigti<br />
bendras tiesas yra tolygu primesti reiðkiniø<br />
chaosui melagingà dogmà“ (ten<br />
pat, p. 401).<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Kritika, nukreipta prieð universalumo<br />
principà, purena dirvà postmodernistø<br />
puoselëjamai paþinimo sampratai,<br />
kurià bûtø galima ávardyti kaip<br />
paþintiná partikuliarizmà. Ji skleidþiasi<br />
kaip prieðprieða tradiciniam, t. y. universalistiniam,<br />
poþiûriui á paþinimà. Vakarø<br />
mokslo paþanga, kai kuriø tyrinëtojø<br />
nuomone, sietina su artëjimu prie<br />
bendrybës, siekimu atsikratyti „atskirø<br />
pavyzdþiø naðtos“, áveikti „atskirybës<br />
tironijà“. Postmodernizmo ðalininkø pastangos<br />
kreipiamos prieðinga linkme: jie<br />
stengiasi iðkelti atskirybës, ypatingybës,<br />
ávairovës, skirtybiø reikðmæ paþinime.<br />
P.Feyerabendo ir kitø autoriø plëtojama<br />
„istorinë“ paþinimo samprata pabrëþia<br />
tai, „kas yra ypatinga“, „istoriná logikos<br />
standartø sàlygotumà“ (Feyerabend,<br />
1987, p. 118). Iðplëtotas iki galo paþintinis<br />
partikuliarizmas leistø teigti, kad<br />
kiekvieno atskiro esinio paþinimas reikalauja<br />
jam pritaikytø tyrimo metodø, jo<br />
ypatybes atitinkanèiø racionalumo standartø,<br />
laiduoja tik jam galiojanèià partikuliarià<br />
tiesà. Pripaþinus toká poþiûrá,<br />
reikëtø sutikti su tuo, kad „kiekviena<br />
mintis (teiginys, nuomonë, áþvalga, tvirtinimas,<br />
tam tikros kalbos sakinys) pasiþymi<br />
nepakartojamomis teisingumo<br />
sàlygomis“ ir tai bendrà tiesos sampratà<br />
daro negalimà (Sher, 2004, p. 8). Ypatingà<br />
dëmesá tam, kas lokalu ir atsitiktina,<br />
dygëjimàsi „visa aprëpianèiomis<br />
teorijomis ir ypatingomis aiðkinimo<br />
schemomis“ Q. Skinneris laiko postmodernistams<br />
bûdingais màstymo bruoþais<br />
(Skinner, 1994, p. 12). Apmàstydamas<br />
nevienaprasmiðkà individualumo<br />
bei visuotinumo kategorijø padëtá nû-
Change language