Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
pretuoti nurodþiusi artikuliacijø ávairovë<br />
XIX a. F. Schuberto ir XX a. S. Prokofjevo<br />
sarkastiðkoje kalboje.<br />
Muzika prasideda daþnai net ne nuo<br />
motyvuoto troðkimo kaþkà konkretaus<br />
iðreikðti, bet nuo „to garso troðkimo.<br />
Þmogus nori garso. Mes sakome: gimsta<br />
muzika ...” 12 Tai pirmoji erdvëje ir laike<br />
besiformuojanèio garsinio meno<br />
funkcija, atitinkanti ir formuojanti þmogaus<br />
psichofiziologinius, emocinius poreikius.<br />
„Muzikos negalima suprasti – jà<br />
reikia patirti... Muzika – tai iðmàstytais<br />
simboliais pateiktos apibrëþtys, kurias<br />
suvokiame tarsi kalbinius þenklus”, –<br />
teigia vienas þymiausiø pasaulio muzikø<br />
dirigentas Sergiu Celibidache 13 . Ieðkodami<br />
filosofinës muzikos esmës, vokieèiø<br />
kompozitoriai, pradedant Ludwigu<br />
van Beethovenu, ieðkojo galimybiø<br />
garsu iðreikðti matafiziná muzikos turiná.<br />
Nors garsiniø motyvø intonavimu<br />
buvo siekiama subjektyviai atspinëti<br />
mintá, taèiau, kaip teigë T. Adorno, tai<br />
jau buvo gerokai „giliau ir daugiau nei<br />
tai, ko buvo siekiama motyvø figûracijø<br />
intonavimu” 14 .<br />
Paþiûrëkime, kokià átakà garsas kaip<br />
màstymo iðraiðka darë kalbai. Keletas lietuviø<br />
poetø kûrybos fragmentø mums<br />
leidþia ávertinti þmogaus domëjimàsi<br />
garsu ir emocinæ pagavà, kurià jis sukelia.<br />
„Ateina tokia akimirka, kai sielos gelmëse<br />
staiga pasigirsta muzikos garsai.<br />
Pradþioje vienas, antras, treèias – ir visa<br />
siela prisipildo muzikos garsø. Ima staiga<br />
banguoti kaip jûra. Tik paskui tie garsai<br />
pavirsta þodþiais, vaizdais, metaforomis,<br />
mintimis. sieloje – muzikinis potvynis.<br />
Muzika – subtiliausias sielos virpe-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
sys. Èia net nereikia þodþio, nereikia teptuko<br />
ar kalto. Didþiausia garsø jûra telpa<br />
labai nedideliame inde, kurá mes vadiname<br />
ðirdimi. muzikos garsais galima iðreikðti<br />
absoliuèiai viskà pasaulyje, su kuo<br />
ti susiduria þmogaus ðirdis. Subtiliausius<br />
sielos virpesius ir emocinius niuansus,<br />
tonus ir pustonius, audrà ir tylà, skausmà<br />
ir dþiaugsmà, liûdesá ir juokà, vaizdà<br />
ir pieðiná... gal vidinis mano kosmosas<br />
kupinas muzikiniø þvaigþduèiø...”, –<br />
taip apie savo vidinæ muzikà yra kalbëjæs<br />
ir vëliau raðæs E. Mieþelaitis.<br />
Egzistencinæ garso reikðmæ þmogui<br />
savaip perteikë K. Boruta:<br />
Klausau. be þodþiø. Tik garsai per visà<br />
skrenda.<br />
Taip tyliai. Giliai.<br />
Perdëm. Ir visà apima. Ir nieko daugiau nëra.<br />
Tiktai garsai. Erdvë. Begalinë.<br />
Didelë. Ir tik garsai. Ne garsai. <strong>Bet</strong> srovë.<br />
Srautas. Skrenda per erdvæ...<br />
Þmogaus pasàmonës gebëjimas jungti<br />
garsus á prasmingus darinius ir iðreikðti<br />
þodþiø junginiais suteikia kalbai<br />
muzikalumo ávaizdá. Ðià mintá patvirtina<br />
lietuviø kalbos poetikos studijos. „Kalba<br />
prasideda nuo tylos ir á tylà sugráþta.<br />
Tyla yra iðëjimas ið garsø, taip pat ir<br />
ið kalbos pasaulio. ... „Iðkalbus”, „iðkalbumas”<br />
– þodþiais permetamas lieptas<br />
tarp kalbos, susidedanèios ið þodþiø ir<br />
neþodinës kalbos. ...Balso buvimas þodyje.<br />
Balso gramatika arba intonacija,<br />
neparaðoma raidëmis, tik vos vos tepaþymima....”,<br />
– raðë V. Daujotytë 15 . Þmogiðkøjø<br />
prasmiø paieðkos garsinëje iðtaroje,<br />
manytume, formavo lietuviø kalbos<br />
poetikà, „kalbos gaidà”, kaip taik-<br />
199
Change language