Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
pradþia – ne Platonas, o mitas ir poezija.<br />
Ásidëmëtina, jog nuostata minties pasaulá<br />
tyrinëti plaèiàja to þodþio prasme,<br />
neapsiribojant ne tik akademine filosofija,<br />
bet ir filosofija apskritai, idëjø istoriografijoje<br />
lieka gyvybinga ligi ðiolei.<br />
Brucker’á minëjo ir prancûzø eklektinës<br />
filosofijos mokyklos steigëjas Victoras<br />
Cousinas (1792–1867), netaupæs pagyrø<br />
ilgai „idëjø istorijos“ tradicijai, kurià jis<br />
siejo su ankstyvuoju vokieèiø eklekticizmu,<br />
o patá Bruckerá vadino „filosofijos istorijos<br />
tëvu“ 2 . Kitas to paties laikotarpio<br />
prancûzø eklektikas, itin domëjæsis idëjø<br />
istorija, Jean-Louis-Eugéne’as Lerminier<br />
(1803–1857) pabrëþë istoriná bendruomeniná<br />
idëjø tvarumà: „Idëjos nepraranda<br />
savo reikðmës keièiantis amþiams,<br />
ir kuo jos stipresnës, kuo plaèiau<br />
pasklidusios kuriuo nors laikotarpiu, tuo<br />
lëèiau iðnyksta ir uþleidþia vietà kitoms<br />
ið jø iðsirutuliojanèioms idëjoms“ 3 . Ðiuos<br />
þodþius Lerminier iðtarë nagrinëdamas<br />
ðvieèiamuoju laikotarpiu itin puoselëtos<br />
„vienos ið esminiø idëjø – þmoniðkumo“<br />
átakà restauracinës Prancûzijos teisës sistemai<br />
bei socialinei politikai.<br />
Vokietijoje idëjø istorijà aptarë filosofas<br />
ir psichologas Friedrichas Augustas<br />
Carusas (1770–1807) gvildendamas senà<br />
eklektinæ prielaidà, kad idëjø istorija<br />
privalanti apraðyti ne tik iðmintá, logikà<br />
bei grynàsias idëjas (reine Ideen), bet ir<br />
proto klaidas. Wilhelmas von Humboldtas<br />
(1767–1835) idëjø istorijà laikë vienu<br />
ið „istoriko uþdaviniø, kurie apima visus<br />
laikinosios veiklos pavidalus bei visas<br />
amþinøjø idëjø iðraiðkas“ 4 . Senosios,<br />
brukeriðkosios idëjø istorijos atðvaitai<br />
nesunkiai áþiûrimi ir Wilhelmo Dilt-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
hey’aus kûryboje, kurioje gyvenamasis<br />
þmogaus pasaulis (Lebenswelt) vaizduojamas<br />
kaip sudëtingas ávairiausiø instituciniø,<br />
kalbiniø, doroviniø, vertybiniø,<br />
meniniø bei kitokiø reikðmiø laukas, kurá<br />
iðnarplioti ir ið naujo iðgyventi (nacherleben)<br />
galima tik pasitelkus þmogiðkàjá<br />
supratimà (Verstehen), o eksperimentiniams<br />
gamtos mokslø metodams<br />
ðis prasminis laukas yra ið principo nepasiekiamas<br />
5 . Dar vienà idëjø istorijos<br />
atmainà aptinkame Friedricho Meinecke’s<br />
(1862–1954) raðtuose. Didþioji Meinecke’s<br />
istoriniø tyrimø dalis skirta politinëms<br />
idëjoms, taèiau paèià tyrimø<br />
kryptá jis apibûdino platesniu „idëjø istorijos“<br />
(Ideengeschichte) terminu 6 . Mainekiðkoji<br />
idëjø istorijos samprata padarë<br />
didelæ átakà iðtisai pokario vokieèiø<br />
istorijos tyrëjø kartai, kurie gilinosi á demokratijos<br />
þlugimo prieþastis tarpukario<br />
Vokietijoje. Su idëjø istorija glaudþiai<br />
susijusi Ernsto Cassirerio (1874–1945)<br />
simboliniø formø filosofija 7 bei kitø pokantininkø<br />
pastangos iðplëtoti savità humanitariniø<br />
mokslø metodologijà sekant<br />
Dilthey’aus pavyzdþiu.<br />
Be minëtøjø, Vokietijoje ávardytinos<br />
dar dvi idëjø istoriografijos tradicijos.<br />
Tai ikonologijos mokykla, kuri – greièiau<br />
dël formos negu dël turinio – priskiriama<br />
dailës istoriografijai. O ðtai<br />
apie kità vokiðkàjà idëjø istoriografijos<br />
atmainà dar nesu kalbëjæs. Tai þinojimo<br />
sociologija, kurios tikrieji pradininkai<br />
buvo socialinës pakraipos filosofai Maxas<br />
Scheleris (1875–1928) ir Karlas Mannheimas<br />
(1893–1947), nors kai kuriuos<br />
opius þinojimo sociologijos klausimus<br />
gana aiðkiai ir pranaðiðkai buvo anks-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
131
Change language