Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
po savybës ir ypatybës per ðimtmeèius<br />
ir suformavusios toká lietuvio charakterá,<br />
kurio esminiai komponentai vienokiu<br />
ar kitokiu bûdu yra susijæ su kaimu ir su<br />
þeme. Èia A. Maceina tvirtai laikosi nuomonës,<br />
kad „lietuviðkoji kultûra yra kaimo<br />
kultûra“. Todël ðis kaimiðkumas lietuviø<br />
kultûroje „yra ne tik iðvirðinë þymë,<br />
bet ir gili iðvidinë nuotaika. <strong>Kai</strong>mas<br />
yra ne tik iðvirðinio gyvenimo forma,<br />
bet ir savotiðkas dvasinis tipas, kuriame<br />
visas gyvenimas darosi kitoks ligi pat<br />
savo gelmiø negu mieste“ (5, 8, p. 519).<br />
Priskirdamas lietuviðkàjà kultûrà kaimo<br />
kultûros tipui, A. Maceina ðià sàvokà<br />
paaiðkina ir pagrindþia tuo, kad ði<br />
kultûra pirmiausia pasiþyminti „visumos<br />
charakteriu (ganzheitlich)“ (5, 8,<br />
p. 519). Tai reiðkia, kad kaimo kultûroje<br />
neegzistuojanti specializacija, nesama<br />
ir paties specializacijos principo. „Ten<br />
kiekvienas þmogus dirba visus specialius<br />
darbus, ir kuria visose kultûros srityse.<br />
Specialistai amatininkø pavidalu<br />
kaimo kultûroje nëra reikðmingas veiksnys.<br />
Lietuviðkoji kultûra ilgus amþius<br />
telkësi kaime, tai kaip tik ir turi ðá visumos<br />
bruoþà“ (5, 8, p. 519).<br />
Dël tos paèios prieþasties A. Maceina<br />
ir padaro iðvadà, jog lietuviø kultûra<br />
esanti gana savotiðka. Be to, ji yra<br />
„sintetinë kultûra“ (5, 8, p. 520). Tokiam<br />
lietuviðkosios kultûros tipui pagrásti,<br />
t. y. padaryti já veiksmingà, patrauklø,<br />
kûrybingà, sintezë, anot filosofo, esanti<br />
reikalinga kaip jungianèioji grandis, ne-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
leidþianti ðiam kultûros tipui pernelyg<br />
specializuotis ir objektyvizuotis. „Lietuvis<br />
kuria taip, kad jo kûrybos rezultatai<br />
nëra paþymëti kokios nors specialios,<br />
visiðkai atbaigtos srities þenklø. Jie<br />
yra sunkiai priskiriami tai ar kitai specialiai<br />
srièiai. Jie visados turi tokiø<br />
bruoþø, kurie juos padaro priklausanèius<br />
daugybei srièiø. Tiksliau sakant, jie<br />
priklauso kultûrai, kuri dar nëra patyrusi<br />
specializacijos átakos.Vadinasi, lietuviðkoji<br />
kultûra yra pirmykðtës vienybës<br />
kultûra“ (5, 8, p. 520). Ta pati prieþastis<br />
sàlygojanti ir tai, jog mûsø kultûroje<br />
iðskirtinai didelá vaidmená vaidinanti<br />
ir religija, kuri yra „kaimo þmogaus<br />
ir sykiu visumos þmogaus jungiamasis<br />
principas“ (5, 8, p. 520).<br />
Apibendrindamas lietuviðkojo likimo<br />
istorinæ analizæ, A. Maceina mano<br />
esant tikslinga pateikti ir su ja daugiau<br />
ar maþiau susijusià lietuviðkosios kultûrinës<br />
individualybës apibendrinamàjà<br />
charakteristikà. „Istorinio likimo analize<br />
mes baigiame lietuviðkosios individualybës<br />
bruoþø nagrinëjimà. Ðiø bruoþø<br />
suradome nemaþa. Lietuviðkoji individualybë<br />
pasirodë esanti gana turtinga<br />
ir ávairi. Dabar mums belieka ðituos<br />
bruoþus susisteminti ir ðiek tiek apibendrinti,<br />
kad lietuviðkosios individualybës<br />
charakteris pasidarytø reljefingesnis.<br />
Scheminë apþvalga leis mums labiau<br />
susiorientuoti ðiø bruoþø margumyne ir<br />
padës mums juos traktuoti kaip bendresnes<br />
kategorijas:<br />
I. Etnologinë nomadinis pradas plaèiø þygiø noras<br />
struktûra atlaidumas svetimiesiems<br />
matriarchatinis pradas prisiriðimas prie þemës<br />
pavergiamumas<br />
jûros nemëgimas<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
17
Change language