Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
archijos. XIX ðimtmetyje ekonomistas<br />
Karlas Marxas dar galëjo vienareikðmiai<br />
tvirtinti, kad „Nëra politikos, teisës,<br />
mokslo ir t.t., meno, religijos ir t.t. istorijos“<br />
28 , tuo norëdamas pasakyti, kad visos<br />
minties apraiðkos neturi savarankiðko<br />
bûvio, jos tëra iliuziniai medþiaginiø<br />
gyvenimo sàlygø atðvaitai, o tikrieji likimo<br />
vairininkai – fiziologiniai þmoniø<br />
poreikiai. O kitas to paties laikotarpio<br />
ûkio teoretikas Johnas Maynard’as Keynesas<br />
marksistinio tono primygtinumà<br />
ðvelnino þodþiais: „Esu tikras, kad ávairiø<br />
grupiø siekiø galia gerokai pervertinama,<br />
o idëjø nuolatinës átakos reikðmë<br />
menkinama“ 29 . Anuomet tarp ðiø kraðtutiniø<br />
poþiûriø, regis, þiojëjo neáveikiama<br />
praraja, taèiau per kitus penkis ar<br />
septynis deðimtmeèius istoriografijoje<br />
padaryta paþanga ðiø dviejø autoriø teiginiuose<br />
leido áþvelgti jau nebe takoskyrà,<br />
o dviejø daliniø, santykiniø tiesø<br />
sambûvio galimybæ. Nebereikëjo iðsiþadëti<br />
vienos, kad galëtum pripaþinti kità.<br />
Lovejoy’ui ðios poþiûrio kraðtutinybës<br />
yra svetimos. Jis neteigia, jog idëjos<br />
kiekvienu atveju yra vieninteliai, arba<br />
pamatiniai, arba svarbiausi þmoniø gyvenimo<br />
ir kultûros kûrimo varikliai. Taèiau<br />
ið tiesø tvirtina, jog idëjos, ypaè kai<br />
kurios idëjos, istorijoje yra padariusios<br />
milþiniðkà átakà ir bûtent dël ðios aplinkybës<br />
nusipelnanèios istoriografo akylumo.<br />
Lovejoy’ø domina veikianèios idëjos,<br />
idëjos, atliekanèios vaidmená þmoniø<br />
santykiuose 30 , „minties veiksniai“ 31 , „dinaminiai<br />
minties ir meno istorijos veiksniai“<br />
32 , „lemianèios, veikianèios idëjos“<br />
33 , „tvarûs dinaminiai veiksniai, idëjos,<br />
kurios sukelia padarinius minties is-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
torijoje“ 34 , „veiksniai, ið tikrøjø darantys<br />
átakà stambesniems minties poslinkiams“<br />
35 . Trumpai tariant, Lovejoy’us<br />
objektu renkasi tas màstymo atmainas,<br />
kurios þmonijos praeityje buvusios<br />
veiksmingos, taèiau ne bet kurioje gyvenimo<br />
plotmëje, o tik paties istorinio<br />
màstymo. Lovejoy’ui „istorijoje rûpi tik<br />
tam tikra veiksniø grupë ir tik tiek, kiek<br />
ji veikia tuose baruose, kurie sutartinai<br />
laikomi atskirais intelektinio pasaulio<br />
padaliniais; ji [idëjø istoriografija] ypaè<br />
domisi procesais, kai átakos ið vieno [intelektinio]<br />
baro pereina á kità“ 36 . Taigi<br />
Lovejoy’us nagrinëja tik tas idëjø átakos<br />
formas, kurios taikytinos kitoms idëjoms,<br />
drauge ne neigdamas, o tik metodiðkai<br />
atsiribodamas nuo kitø bûdø, kuriais<br />
idëjos daro poveiká neidëjiniams<br />
reiðkiniams ir atvirkðèiai. Ðiuo poþiûriu<br />
lavdþojiðkà perspektyvà puikiai papildo<br />
þinojimo sociologijos tyrimai, kuriuose<br />
pabrëþiami ne tarpmintiniai santykiai, o<br />
idealiøjø ir realiøjø (kûniðkøjø, valiðkøjø)<br />
veiksniø sàveika.<br />
Kokià reikðmæ Lovejoy’aus vartosenoje<br />
ágauna pati „idëja“ iðskyrus tai,<br />
kad ji privalanti sukelti padarinius? Jeigu<br />
derëtø atsakyti vienu þodþiu, tuomet<br />
tarèiau – „keblià“, bet ðitai sakau nepriekaiðtaudamas,<br />
greièiau drauge su Lovejoy’umi<br />
liûdnai pripaþindamas, jog<br />
visa màstymo istorija yra kebli, „ilga<br />
idëjø painiojimo seka, kuri ir sudaro didþiàjà<br />
þmogiðkos minties istorijos dalá“<br />
37 . Prie painiavos motyvo dar gráðiu,<br />
o dabar noriu suminëti pagrindines idëjø<br />
rûðis, iðsitenkanèias „idëjos“ sàvokos<br />
lauke. Mintys ir nuomonës, jausminës<br />
bûsenos ir su ðiais dalykais susijæs elge-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
137
Change language