Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
individualias, nesikartojanèias reiðkiniø<br />
savybes, jei nebûtø skiriamos bendrosios,<br />
tolydþio patyrime pasikartojanèios,<br />
esminës jø savybës.<br />
Interpretacijos samprata laikytina teoriniu<br />
kontekstu, kuriuo remiantis gali<br />
bûti aiðkinami ávairiø sociokultûrinës<br />
veiklos srièiø, tarp jø ir paþinimo, procesai.<br />
Tikriausiai yra teisûs tie, kurie sako,<br />
kad ne supratimas tapatintinas su<br />
paþinimu, bet, prieðingai, paþinimà dera<br />
laikyti savita supratimo procesø raiðkos<br />
sritimi (Skinner, 1994, p. 50).<br />
Patirtis yra tiek prasminga ir bûtina,<br />
kiek, kaip semantinë interpretacijos terpë<br />
ar kontekstas, atveria þmogui galimybæ<br />
suprasti nuolat konkreèiomis, nepakartojamomis<br />
aplinkybëmis besireiðkianèius<br />
esinius, tikslingai á juos reaguoti,<br />
racionaliai veikti. Patirtyje atsispindintys<br />
tikrovës esiniø bruoþai, ryðiai,<br />
dësningumai yra nustojæ to individualumo<br />
matmens, konkreèiø, nepakartojamø<br />
vietos ir laiko aplinkybiø, be kuriø neámanoma<br />
jokia empirinë tikrovës esiniø<br />
raiðka. Turint galvoje ðá patirties iðsilaisvinimà<br />
ið empirinës konkretybës varþtø,<br />
sakoma, kad patirtá sudaranèioje informacijoje<br />
tikrovës reiðkiniai atsispindi<br />
kaip bendri, universalûs, nekintantys,<br />
neretai uþmirðtant, kad visoms ðioms<br />
charakteristikoms priskirtinas santykiðkas,<br />
o ne absoliutus pobûdis. Tik todël,<br />
kad patirtyje glûdinèios prasmës yra<br />
bendros, nefiksuojanèios individualiø,<br />
atsitiktiniø reiðkinio ypatybiø, konkreèiø<br />
jo raiðkos vietos ir laiko aplinkybiø, jos<br />
gali bûti taikomos interpretuojant bet<br />
kokiomis individualiomis, nepakartojamomis<br />
savybëmis pasiþyminèius esinius,<br />
besireiðkianèius konkreèiomis, ne-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
sikartojanèiomis vietos ir laiko aplinkybëmis.<br />
Jei ðios prasmës neturëtø bendrumo<br />
matmens, bûtø neámanoma jø taikyti<br />
vis naujais empiriðkai suvokiamø reiðkiniø<br />
interpretavimo atvejais, jos nustotø<br />
bet kokios sociokultûrinës reikðmës,<br />
taptø nereikalingos. Patirtis – savotiðka<br />
praeities dovana þmogui, be kurios jis<br />
jaustøsi praradæs visas paþintines bei<br />
egzistencines gaires, bûtø sutrikæs, nesusivokiantis<br />
stulbinamos pasaulio empirinës<br />
raiðkos ávairovës akivaizdoje.<br />
Patirtis, kad ir kokia ji bûtø – paþintinë,<br />
vertybinë, praktinë, – savo esme<br />
yra nukreipta á ateitá. Ji lemia ateities<br />
vektoriaus linkme besirutuliojanèios asmens<br />
tikslingos, racionalios ir veiksmingos<br />
veiklos galimybes, ji yra tokios<br />
veiklos pamatas ir èia slypi giliausia<br />
bet kokios patirties, bet kokio mokslinio<br />
paþinimo prasmë. Todël prieðtaraujant<br />
J.-F. Lyotard’ui, kurio nuomone, bet<br />
koks objektas, kuris yra màstomas pasitelkiant<br />
„visybës (ar absoliutumo) kategorijà“,<br />
nëra paþinimo objektas, galima,<br />
tiesa, su tam tikromis iðlygomis, formuluoti<br />
prieðingà teiginá: bet koks empiriðkai<br />
konkreèiomis aplinkybëmis besireiðkiantis<br />
objektas tampa paþinimo<br />
objektu tikràja ðio þodþio prasme, jei paþintinës<br />
pastangos yra nukreiptos atskleisti<br />
jo bendràsias, universalias savybes,<br />
ryðius, santykius ar dësningumus.<br />
Jis tampa paþintu objektu, kai jo supratimas<br />
atsiremia á paþástant atskleistus<br />
bendruosius principus, dësningumus,<br />
ryðius ir t. t.<br />
Paþinimo universalumo nuostatà neretai<br />
bandoma atmesti pasinaudojus<br />
tuo, kad jo ðalininkai tariamai yra linkæ<br />
paþinimo iðdavas laikyti absoliuèiomis,<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
43
Change language