Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
COLLEEN A. McCLUSKEY<br />
trokðtanèios galios. Taèiau Albertas mano,<br />
kad skirtumas tarp dviejø pasirinkimo<br />
rûðiø svarbus ir jis grindþiamas atskiromis<br />
galiomis. Akivaizdu, kad tai gana<br />
komplikuotas poþiûris, taèiau toliau<br />
jo èia nenarpliosime.<br />
Per visà ilgà savo màstymo kelià Albertas<br />
supaprastino veiksmo sampratà,<br />
nuo keturiø þingsniø veiksmo teorijos<br />
Akvinieèio veiksmo teorija dëstoma<br />
veikaluose De veritate, Summa Theologiae,<br />
De malo ir ðiek tiek siauriau – Summa contra<br />
gentiles. Juose Akvinietis aiðkina, kad<br />
þmogaus veiksmai kyla ið þmogaus intelekto<br />
ir valios sàveikos, kitos galios, ypaè<br />
jusliniø troðkimø aistros, taip pat gali daryti<br />
poveiká tam tikriems mûsø atliekamiems<br />
veiksmams; kà nors apskaièiuodamas<br />
intelektas gali turëti omenyje tam<br />
tikrà aistrà, o valia gali ðiai aistrai pritarti.<br />
Taèiau aistros negali pranokti tinkamai<br />
veikianèiø intelekto ir valios. Jei tinkamai<br />
besielgianti þmogiðka bûtybë veikia<br />
vedama aistros, tai reiðkia, kad tam<br />
pritaria jo intelektas ir valia.<br />
Nuodugniausia Akvinieèio veiksmo<br />
samprata yra pateikiama veikalo Summa<br />
Theologiae prima secundae dalyje. Nurodæs<br />
þmogiðkøjø veiksmø pradus (valia<br />
ir jos objektas, tikslas), toliau jis apraðo<br />
veiksmo formavimosi procesà. Þmonës<br />
yra sudaryti taip, kad jø veiksmø paskata<br />
yra tikslas, kurá jie suvokia kaip tam<br />
tikros rûðies gërá 18 . Valia yra racionalus<br />
troðkimas kiek ji linksta prie intelektu<br />
suvokiamo gërio 19 . Duotas tikslas patraukia<br />
valià ir taip pat skatina intelek-<br />
156 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
II<br />
pereidamas prie trijø þingsniø veiksmo<br />
teorijos. Intelektas, valia ir liberum arbitrium<br />
iðlieka atskiros galios, taèiau liberum<br />
arbitrium, uþuot buvæs turinèia tiek<br />
paþintinius, tiek troðkimo sugebëjimus<br />
galia, tampa vien tik trokðtanèia galia.<br />
Aptarusi Alberto veiksmo sampratas,<br />
dabar imsiuosi nagrinëti jo mokinio ir<br />
amþininko Tomo Akvinieèio poþiûrá.<br />
tà apsispræsti dël galimø priemoniø<br />
ðiam tikslui pasiekti 20 . Valia pritaria ir<br />
pasirenka tam tikrà veiksmo alternatyvà<br />
atsiþvelgdama á intelekto apsisprendimà<br />
21 . Intelektas ásako, kad pasirinkta<br />
alternatyva bûtø ágyvendinta, o valia,<br />
atsiþvelgdama á intelekto ásakymà, judina<br />
kûno galias atlikti tam tikros krypties<br />
veiksmus 22 . Galø gale valios padedamas<br />
veikiantysis patiria pasitenkinimà<br />
ir dþiaugiasi pasiekæs tikslà, dël kurio<br />
buvo veikiama 23 .<br />
Akvinieèio laisvës teorija yra sudëtinga<br />
ir turi daugybæ niuansø. Jo poþiûriu,<br />
þmonës veikia laisvai naudodamiesi<br />
savo supratimo galiomis, t. y. intelektu<br />
ir valia. Pasak Akvinieèio, svarbiausia<br />
þmogaus veiksmø paskata yra valia,<br />
taèiau að teigiu, kad ðià veiksmø laisvæ<br />
labiau lemia intelektas 24 . Veikale De veritate<br />
Akvinietis aiðkina, kad visos laisvës<br />
ðaknys glûdi prote 25 . Taip yra todël,<br />
kad troðkimas eina po sprendimo, kà<br />
daryti, ir jeigu toks sprendimas nuo mûsø<br />
nepriklauso, tai troðkimas ir veiksmas,<br />
kuris kyla ið ðio troðkimo, taip pat<br />
liaujasi buvæs nuo mûsø priklausomas 26 .<br />
Taèiau þmonës gali valdyti savo spren-
Change language