Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
EGIDIJUS MAÞINTAS<br />
teikia tobuliausiai“. Todël meno kûrinys,<br />
siekiantis perteikti ðias „didingas idëjas“,<br />
bus „tuo áspûdingesnis, kuo maþiau jame<br />
bus alegorijos ir kuo daugiau – gyvo<br />
veiksmo“ 11 . Regëjimo ir reginiø istorija<br />
mûsø laikais yra pasakota daugelyje<br />
tekstø. Þvilgsnis, kaip visavertë filosofinë<br />
tema, dramatiðkai ir lyg pirmà kartà<br />
pasirodë Jeano Paulio Sartre’o knygoje<br />
Bûtis ir niekas 12 (1944). Þvilgsnis yra tai,<br />
kas nustato mano tiesioginá santyká su kitais<br />
þmonëmis, kai netikëtu posûkiu patirtis<br />
bûti stebimam tampa pirmine, o<br />
mano paties þvilgsnis – antrine reakcija.<br />
Prigimties vaizdiniai dar ilgai iðliks paveikûs.<br />
Be to, muzikinë-teatrinë kultûra<br />
suvokë laikmeèio ir þmogaus problemas<br />
– gërio, blogio, kaltës, lemties – kur kas<br />
maiðtingiau, antiteziðkiau ir net paradoksaliau<br />
uþ filosofijà net tada, kai tø problemø<br />
sprendimas pradëjo darytis visuotinai<br />
reikðmingesnis, gilesnis, emocingesnis<br />
ir su tuo susijæ spektakliø vaizdiniai<br />
dar ilgai iðliks mums paveikûs. Muzikiniai<br />
spektakliai rodo besiskleidþianèias<br />
jau iðsilaisvinusias ir visà praeities moraliná-muzikiná<br />
turtingumà simbolizuojanèias<br />
buvusiø epochø kûrybines galias.<br />
Muzikinis spektaklis, turinio ir vaizdo<br />
transformacijø aprëptyje, negali ignoruoti<br />
milþiniðko skirtumo tarp teatraliðkos<br />
muzikos, apribotos keliais monochromiðkais<br />
(vieno tembro. – E. M.) instrumentais,<br />
kurios faktûra ir iðoriðkai ne<br />
itin þavinga, ir pastatymo turinio. Tie,<br />
kurie gerai supranta klasikiná muzikiná<br />
spektaklá, sugeba ádëmiau klausyti muzikos<br />
garsø harmonijos, matyti melodijos<br />
formuojamus vaizdinius ir aktoriø.<br />
Neseniai Corneau viename interviu pa-<br />
206 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
sakë: „...ðiandien kûrëjø vizija keièiasi...<br />
iðsiskaido pati uþsiangaþavusio ar idëjinio<br />
meno samprata... Situacija, kurioje<br />
formavosi praëjusio XX a. teatrinio meno<br />
kultûra, buvo nepalanki realizuoti<br />
scenoje idealià harmonijà. Kita vertus,<br />
dirbtinës technologijos, susikûrusios<br />
randantis stambiam pramoniniam kapitalui,<br />
suvaidino lemiamà vaidmená formuojantis<br />
konstruktyvizmui ir ið dalies<br />
kubizmui. Kartu meninës kûrybos gelmëse<br />
ásitvirtinantys standartizavimo ir<br />
scheminimo procesai bei „geometrinës<br />
simbolikos“ kûrimasis atkëlë vartus racionaliam<br />
ir suprimityvintam daikto<br />
kultui. Menininkas prie ðio konvejerio<br />
yra amatininkas. Scenos veikalo harmonija<br />
iðtirpsta algebriniø formuliø spàstuose.<br />
Teatrinë kritika yra apèiuopusi,<br />
kad 1970–1980 m. spektakliai buvo<br />
„þiauresni“, rûstesni ir tragiðkesni negu<br />
pokario ar stalininiu laikotarpiu” 13 . Taèiau<br />
gilesne prasme menininkas vis tiek<br />
yra toks pat. Izoliuotas, uþkluptas institucijø,<br />
kurios jam neaprëpiamos, maþuma<br />
– menininkas ir tebëra pataloginis atvejis,<br />
jis kuria keistà turiná... 14<br />
Bûsimiesiems dainininkams kurti<br />
etiudus pagal muzikinæ dramaturgijà,<br />
ieðkoti kokios nors muzikinës formos<br />
sceninio ákûnijimo – vienas sunkiausiø<br />
barjerø lavinant plastikos „muzikalumà“.<br />
Nuolatos klausydamiesi muzikos,<br />
suvokdami jos turiná, derindami veiksmus,<br />
jausmus, gestus, mintis ir t.t. plastiniuose<br />
pieðiniuose, kurie „turi savo<br />
pradþià, kulminacijà ir pabaigà, studentai<br />
kartais randa glaudø muzikos ir sceninës<br />
raiðkos ryðá” 15 . Muzikinës-teatrinës<br />
kultûros patriarchas, profesorius B. Po-
Change language