Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
jis psichiatrijà, politikà, filosofijà, kurioje<br />
jau yra gausu sàvokø, o að – Skirtá ir<br />
kartotæ ir Prasmës logikà. Taèiau bendradarbiavome<br />
ne tokia áprastine prasme,<br />
kokia bendrauja du asmenys. Mes esame<br />
tarsi du upeliai, kurie susilieja á vienà<br />
srautà, kad sudarytø vienà – mus paèius“<br />
(Deleuze, 1990, p. 186).<br />
Daugelá svarbiausiø filosofijos ir þmogaus<br />
bûties problemø Deleuze’as apmàsto<br />
per santyká su menu, kurá laiko itin<br />
svarbiu þmoniø gyvenime. Ðiuo poþiûriu<br />
jis yra neabejotinas Kierkegaard’o, Nietzsche’s,<br />
Bergsono panestetinës „gyvenimo“<br />
(egzistencinës) filosofinës tradicijos<br />
tæsëjas. Tikro filosofo gyvenimas, Deleuze’o<br />
nuomone, yra toks spalvingas ir ryðkus,<br />
kad neiðvengiamai tampa meno kûriniu.<br />
La vie comme une oeuvre d’art (Gyvenimas<br />
kaip meno kûrinys) – taip vadinosi<br />
jo 1986 m. paskelbta esë. Autentiðko<br />
màstytojo gyvenimas èia iðkyla kaip toks<br />
kûrinys, kuriam bûdingas savitas estetinis<br />
stilius, ritmas, nuolatinis groþio ilgesys.<br />
Filosofinës bûties estetika persmelkia<br />
ir Deleuze’o màstymà, ir gyvenimà,<br />
kurá 1995 m. lapkrièio 3 d. jis nutraukia<br />
– iððoka per savo buto langà Paryþiuje,<br />
uþbaigdamas savo gyvenimo<br />
dramà ir ilgai kamavusià ligà.<br />
Kalbëdamas apie filosofijos istorijà<br />
Deleuze’as teigia, kad ji „nëra itin reflektuojanti.<br />
Savo pobûdþiu tai veikiau<br />
tapyba – ávairûs dvasiniai, konceptualûs<br />
portretai. <strong>Kai</strong>p ir tapyboje, èia reikia pasiekti<br />
panaðumà, taèiau nepanaðiomis,<br />
skirtingomis priemonëmis: panaðumà<br />
reikia rodyti, bet ne reprodukuoti (negalima<br />
tenkintis vien tuo, kà iðsakë filosofas).<br />
Filosofai siûlo naujas sàvokas,<br />
120 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
jie jas plëtoja, bet nenurodo ar bent pakankamai<br />
neatskleidþia problemø, kurios<br />
ðiomis sàvokomis aptariamos“ (Deleuze,<br />
1990, p. 185).<br />
Deleuze’as, kaip ir neklasikinës estetikos<br />
ðalininkai (Kierkegaard’as, Nietzsche,<br />
Bergsonas), ypatingà dëmesá skyrë<br />
kalbai, sàvokiniam aparatui tobulinti,<br />
nes màstymà suvokë kaip sugebëjimà<br />
sàvokomis perprasti pasaulá, iðryðkinti<br />
kitiems maþiau pastebimas analizuojamø<br />
reiðkiniø prasmes. „Filosofijai, – raðë<br />
jis, – vis dar tebeaktualus uþdavinys<br />
kurti sàvokas. Niekas uþ jà to nepadarys.<br />
Þinoma, filosofija visuomet turëjo<br />
varþovø, pradedant Platono „varþovais“<br />
ir baigiant Zaratustros juokdariu. ...Filosofija<br />
nekomunikatyvi, juolab nekontempliatyvi<br />
ar reflektyvi: savo prigimtimi<br />
ji yra kurianti arba net revoliucinga<br />
tiek, kiek nepaliauja kurti naujas sàvokas.<br />
Vienintelë aplinkybë yra ta, kad sàvokos<br />
yra bûtinos ir svetimos tokiu<br />
mastu, kokiu atliepia tikràjà problemà.<br />
Sàvoka neleidþia màstymui pavirsti paprasta<br />
nuomone, poþiûriu, diskusija,<br />
plepëjimu. Þinoma, kiekviena sàvoka<br />
yra paradoksas“ (ten pat, p. 186). Visos<br />
filosofinio màstymo sritys, vadinasi, ir<br />
estetika jam neatsiejama nuo kalbinës<br />
saviraiðkos tobulinimo, sugebëjimo kurti<br />
naujø savitø sàvokø sistemà. „Filosofija,<br />
– sako jis, – visuomet yra sàvokø kûrimas“<br />
(ten pat, p. 185).<br />
Deleuze’o, kaip ir jo bièiulio Foucault,<br />
pagrindinis ákvëpimo ðaltinis yra<br />
Nietzsche, kurá jis traktuoja kaip autentiðkà<br />
màstymà reprezentuojantá nomadinio<br />
màstytojo tipà. Jo filosofinëms idëjoms<br />
gvildenti skirtas Deleuze’o veika-
Change language