Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
èiau gráþti á man áprastà nelaisvës bûsenà.<br />
Panaðiai kaip kalinys, nekenèiantis ir<br />
kartu mylintis savo nelaisvæ, mûsø laikmeèio<br />
philosophes, „nepaliaudami sakyti<br />
filosofines kalbas, viliasi patys iðtraukti<br />
save ið filosofavimo „liûno“ be jokio gailesèio<br />
raudami sau plaukus“ 5 .<br />
Ið neágalumo vaduotis, matyt, reiktø<br />
pradëti nuo pripaþinimo, kad þmogaus<br />
sieloje objektyviai glûdi paþinimo troðkimas.<br />
Juk ðis troðkimas kildino ir paèià<br />
filosofijà kaip þmogui bûtiðkai reikalingo<br />
Prasmens ieðkojimø ir ásiprasmininimo<br />
surastoje tiesoje bûdà. Antikoje atsiradusi<br />
filosofija pirmiausia yra bûdas<br />
kelti tiesos klausimà. Remdamiesi ðiuo<br />
bûdu ir jo sukurta metodine kalba Antikos<br />
intelektualai suprato ir priëmë Apreiðkimo<br />
tiesà. Jau kaip teologai, t. y. ið<br />
Apreiðkimo perspektyvos, o kartu ir filosofinio<br />
metodo paveldëtojai, Baþnyèios<br />
tëvai apmàstë paèià filosofijos vertæ<br />
ir jà gynë kaip prigimtinës meilës ið-<br />
Justinas gimë apie 100 m. Flavia Neapolis<br />
mieste, dabartinëje Palestinos teritorijoje.<br />
Krikðèioniu tapo apie 130 m.<br />
Jis mokë tikëjimo tiesø Maþojoje Azijoje,<br />
po to Romoje, kur ákûrë katechetinæ<br />
mokyklà. Apie 165 m. Justinas kartu su<br />
kitais krikðèionimis Romos prefekto<br />
Rustiko buvo apkaltintas ateizmu ir nuteisti<br />
mirti 6 .<br />
Iki mûsø dienø iðliko dvi Justino raðytos<br />
apologijos bei Dialogas su þydu Trifonu.<br />
Apologijose imperatoriui Antoninui<br />
Pijui (138–161) bei Romos Senatui<br />
Justinas paneigia kaltinimus krikðèioniø<br />
FILOSOFO GIMIMAS<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
minèiai iðraiðkà bei teisingà metodà kelti<br />
tiesos klausimà. Ði Tëvø samprata filosofijà<br />
padarë ir ji iki ðiol tebëra privalomas<br />
krikðèioniðkosios paideios propedeutinis<br />
kursas. Bûtent todël, kad nepripaþásta<br />
sielos klausimo apie tiesà ir atsakymo<br />
á ðá klausimà, t. y. paèios tiesos<br />
objektyvumo, kenèia savo neágalumà<br />
svarstantis postmodernizmas, kurá bûtø<br />
netgi neteisinga vadinti filosofija tikràja,<br />
t. y. graikiðkàja, ðio þodþio prasme.<br />
Ðiose ávadinëse pastabose iðkelti bendri<br />
filosofijos istorijos mokslui bei ðiuolaikiniam<br />
màstymo diskursui svarbûs<br />
klausimai pagrindþia straipsnyje keliamos<br />
problematikos aktualumà: filosofijos<br />
svarbos pagrindimà Tëvø teologijoje.<br />
Teologinio poþiûrio á filosofijà, susiformavusio<br />
ant Vakarams bûdingo logocentristinio<br />
màstymo pamatø, iðtakas atpaþástame<br />
ðv. Justino Kankinio, brandþiausio<br />
ið pirmøjø krikðèionybës màstytojø,<br />
raðtuose.<br />
bendruomenei bei pristato krikðèioniðkà<br />
doktrinà bei kultà. Dialoge su þydø Trifonu<br />
Justinas polemizuoja su judaizmo<br />
atstovu apie krikðèionybës pagrástumà.<br />
Baþnyèios istoriko Euzebijaus nuomone,<br />
„toks dialogas ávyko Efeze tarp Justino<br />
ir Trifono – áþymiausio anø laikø þydo“<br />
7 . Tikëtina, kad tai buvo Miðnoje minimas<br />
Rabis Tarfonas 8 . Tai, kad Justinas<br />
atstovavo Baþnyèios pozicijai ir jà argumentavo<br />
aukðèiausiai Romos valdþiai ir,<br />
kita vertus, diskutavo su vienu ið iðkiliausiø<br />
to meto þydø intelektualu, rodo,<br />
kad Justinas buvo neabejotinai pripaþin-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
81
Change language