Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
DALIA MARIJA STANÈIENË<br />
proto vietà – taip kaip erdvë yra kûno<br />
vieta“ 21 – Malebranche’as atsiskiria nuo<br />
Descartes’o ir priartëja prie Platono ir<br />
Augustino. Glaudþiai susijæs su savo<br />
102 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Kûrëju, þmogus Dievuje mato Idëjas, ir<br />
kaip tik dël ðio matymo gyvuoja jo protas.<br />
Taèiau, pasak Malebranche’o þmogus<br />
mato ne visas Dievo Idëjas.<br />
IDËJOS POVEIKIS SIELAI MATANT DIEVUJE<br />
Malebranche’o teigimu, þmogaus<br />
protas yra „ið esmës susijæs su Dievo<br />
Þodþiu, iðmintimi ir amþinàja Tiesa, kitaip<br />
tariant, su aukðèiausiuoju Protu“ 22 .<br />
Taèiau þmogaus sielos ir kûno vienybë<br />
yra grynai atsitiktinë. Bûtent dël ðios<br />
vienybës su Dievu Jame esanèios Idëjos,<br />
kurios ir yra Dievas, gali pasiekti þmogaus<br />
protà ir leisti jam màstyti bei suvokti<br />
kûnus. Kuo pasireiðkia idëjos poveikis<br />
sielai ir ypaè sielos gebëjimui suprasti,<br />
tai yra suvokimui? Malebranche’o<br />
poþiûriu, suvokimas yra visiðkai<br />
pasyvus. Siekdamas paaiðkinti ðá pasyvumà<br />
ir taip pat todël, kad sielos idëjos<br />
nëra, Malebranche’as Tiesos ieðkojimo<br />
knygos pradþioje sugretina suvokimà ir<br />
dydá (prieðingai nei sielos atveju, kur<br />
mes turime aiðkià jo idëjà): „Taip, kaip<br />
gebëjimas priimti ávairias kûno figûras<br />
ir konfigûracijas yra visiðkai pasyvus ir<br />
nepasireiðkia jokiu veiksmu, taip ir gebëjimas<br />
priimti ávairias idëjas bei patirti<br />
ávairias proto modifikacijas yra visiðkai<br />
pasyvus ir nepasireiðkia jokiu veiksmu;<br />
toká sielos gebëjimà priimti visus<br />
ðiuos dalykus vadinu suvokimu“ 23 .<br />
Kadangi Dieviðkasis Protas, apðviesdamas<br />
mus, veikia mûsø suvokimà, tai<br />
Malebranche’as iðskiria tris suvokimo<br />
lygmenis: 1) Idëjà; 2) suvokimà, susijusá<br />
su Idëjos kontempliacija, po kurio Idëja<br />
iðjudina sielà. Ðis iðjudinimas iðgyve-<br />
namas kaip jausmas ir yra sielos bruoþas;<br />
3) Suvokimà kaip objektyvià màstomà<br />
ar suprantamà realybæ, kaip árodymà<br />
arba pasaulio bûsenà. Malebranche’as<br />
naujai pabrëþia Idëjos transcendentiðkumà.<br />
Kartezininkai ortodoksai<br />
skyrë tik du lygmenis: þmogaus suvokimà,<br />
kuris formuluoja teiginá, ir objektyvø<br />
idealà. Gindamas savo pozicijà, Malebranche’as<br />
siekë nuvertinti þmogaus<br />
suvokimà bei parodyti, kad þmonës<br />
daþnai klaidingai supranta Idëjà, todël,<br />
anot jo, tiesa glûdi ne þmoguje.<br />
Idëjai paveikus suvokimà, sieloje kyla<br />
tam tikras jausmas ir tuo pat metu jai<br />
atsiskleidþia Idëja. Ðis jausmas – tai neaiðkus<br />
mûsø paèiø sielos suvokimas.<br />
Dël tokio neaiðkumo mûsø Idëjos supratimas<br />
negali bûti teisingas. Aiðkiai màstyti<br />
yra sunku, nes reikia atmesti miglotà<br />
savæs pajautimà, kuris daþniausiai<br />
bûna sustiprintas dideliø emociniø áspûdþiø,<br />
malonumø ir skausmø. Malebranche’as<br />
teigia, kad „jausti save ir paþinti<br />
save – du skirtingi dalykai“ 24 . Vadinasi,<br />
paþástanèio subjekto bûsena – netinkamas<br />
kriterijus paþinimui ávertinti. Paþinimo<br />
vertë priklauso nuo matymo aiðkumo,<br />
kurá, Malebranche’o nuomone,<br />
lemia keli veiksniai.<br />
Pirmiausia tai yra matymo teisingumo<br />
ir suo juo susijusio áspûdþio gyvumo<br />
santykis. „Negalima spræsti apie ob-
Change language