Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
TOMAS AKVINIETIS<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11 „Materija pradeda bûti ir nustoja bûti viena<br />
prasme, bet kita prasme ji nei pradeda, nei nustoja<br />
bûti. <strong>Kai</strong>p tai, kas turi stokà, ji nustoja buvus<br />
savo paèios prigimtyje, nes tas, kuris nustoja<br />
buvæs – bûtent stoka – yra joje. <strong>Bet</strong> kaip<br />
galimybë ji nesiliauja buvus savo paèios prigimtyje,<br />
bet neiðvengiamai yra anapus atsiradimo<br />
ir iðnykimo sferos. Mat jeigu ji pradëtø<br />
bûti, tai turëtø egzistuoti kaþkoks pirminis substratas,<br />
ið kurio ji turëtø atsirasti ir kuris joje<br />
turëtø iðlikti, bet tai yra ypatinga jos paèios<br />
prigimtis, vadinasi, ji bûtø anksèiau, negu pradëjo<br />
bûti. (Materijà að apibrëþiu ðitaip: pirminis<br />
kiekvieno daikto substratas, ið kurio jis be<br />
iðlygø atsiranda ir kuris iðlieka rezultate.)“<br />
Aristotelis. Fizika, 192a 25-30. Cituota pagal<br />
R. P. Hardie ir R. K. Gaye vertimà á anglø kalbà.<br />
Trumpiau tariant, materijai ágaunant kokià<br />
nors formà, tos formos stoka joje nustoja buvus.<br />
Materijai suteikiant formà, atsiranda materialûs<br />
daiktai, kuriuose materija yra kaip jø<br />
substratas. Daiktà sunaikinus, kitaip tariant, atëmus<br />
jo formà, tas substratas neiðnyksta, jis<br />
ágauna kitø formø.<br />
12 „Taip pat teisinga manyti, kad tas kûnas bus<br />
nepadarytas ir nesunaikinamas, nedidëjantis ir<br />
nekintantis, nes visa, kas pradeda bûti, á esatá<br />
ateina ið to, kas jai prieðinga, ir á tam tikrà substratà,<br />
ir panaðiai iðnyksta substrate dël prieðingybiø<br />
sàveikos taip, kaip pradþioje paaiðkinome.“<br />
Cituota pagal 1941 metø J. L. Stockso<br />
vertimà á anglø kalbà.<br />
13 “<strong>Kai</strong> kurie daiktai yra bûtini ne savaime, o dël<br />
kitø daiktø; bet kiti daiktai yra bûtini savaime<br />
ir yra kitø daiktø bûtinumo prieþastys“. Aristotelis,<br />
Metafizika, 1015b 10. Cituota pagal 1941<br />
metø W.D.Rosso vertimà á anglø kalbà.<br />
14 „Tad jeigu ámanoma, kad kuriuo nors metu<br />
niekas nejudëtø, taip turëtø atsitikti vienu ið<br />
dviejø bûdø: arba taip, kaip apraðë Anaksagoras,<br />
kuris teigë, jog neribotai ilgà laikà daiktai<br />
buvo visiðkoje ramybëje, neatsiskyræ vienas<br />
nuo kito, ir tada Protas pradëjo judëjimà ir juos<br />
vienà nuo kito atskyrë; arba taip, kaip apraðë<br />
Empedoklis, pasak kurio, pasaulis juda ir nejuda<br />
pakaitomis – juda, kai Meilë ið daug daro<br />
vienà, arba kai Vaidas daro daug ið vieno,<br />
o nejuda viduriniais laikotarpiais“. Aristotelis,<br />
Fizika, 250b 23–30.<br />
172 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
15 „Tad jo nepaliaujamas judëjimas irgi yra tikëtinas,<br />
nes kiekvienas daiktas liaujasi judëjæs,<br />
kai pasiekia savo tikràjà vietà, taèiau kûno, kurio<br />
judëjimo kelias yra apskritimas, judëjimo<br />
pradþia ir tikslas yra ta pati vieta“. Aristotelis,<br />
Apie dangø, 279b 1-4.<br />
16 „Dialektiniø problemø tyrimas naudingas arba<br />
pasirinkimui ir vengimui, arba tiesai ir paþinimui,<br />
ir naudingas jis arba pats savaime, arba<br />
kaip parama kitoms tokioms problemoms<br />
spræsti. Be to, turi bûti tai, apie kà minios visiðkai<br />
neturi nuomonës, arba jos laikosi filosofams<br />
prieðingos nuomonës, arba filosofai – prieðingos<br />
minioms nuomonës, arba ir miniose, ir tarp filosofø<br />
vyrauja prieðingos nuomonës. Juk kai kurias<br />
problemas naudinga iðmanyti, kad galëtum<br />
teisingai pasirinkti arba vengti, pavyzdþiui, ar<br />
malonumà reikia rinktis, ar nereikia, o kitas<br />
naudinga þinoti tik dël paþinimo, pavyzdþiui,<br />
ar visata yra amþina, ar ne …“ Aristotelis, Topika,<br />
104b 1-8. Cituota pagal 1941 metø W.A. Pickard-Cambridge’o<br />
vertimà á anglø kalbà.<br />
17 „Negalëjimas yra galëjimo stoka … arba apskritai,<br />
arba atþvilgiu to, kuris ið prigimties turëtø<br />
turëti tam tikrà galià, arba net tuo metu, kai jis<br />
ið prigimties turëtø jà turëti, nes posakio ‘negalintis<br />
apvaisinti’ prasmë yra skirtinga berniuko,<br />
vyro ir eunucho atþvilgiu. Be to, kiekvienos galimybës<br />
rûðiai yra jai prieðinga negalimybë…“<br />
Aristotelis. Metafizika, 1019b 15-19.<br />
18 „<strong>Bet</strong> jeigu daiktas turi daugiau negu vienà galimybæ<br />
neribotà laikà, tai kitas laikas neámanomas<br />
ir laikai turi sutapti. Vadinasi, jeigu tas, kuris<br />
egzistuoja neribotà laikà, yra irus, tai jis turi<br />
galimybæ nebûti. Taigi, jei jis egzistuoja neribotà<br />
laikà, darykime prielaidà, kad toji galimybë<br />
yra aktualizuota ir jis tuo pat metu aktualiai bus<br />
ir egzistuojantis, ir neegzistuojantis. Ðitaip bûtø<br />
padaryta neteisinga iðvada, nes buvo padaryta<br />
neteisinga prielaida, bet jei tai, kas sakoma<br />
prielaidoje, bûtø ámanoma, tai bûtø ámanoma<br />
ir tai, kas sakoma ja remiantis padarytoje iðvadoje.“<br />
Aristotelis, Apie dangø, 281b 13-25.<br />
19 „Poþiûris, kad tuðtuma egzistuoja, remiasi vietos<br />
samprata, nes tuðtumà galima apibrëþti<br />
kaip vietà, kurioje nëra kûno.“ Aristotelis, Fizika,<br />
208b 25.<br />
10 „Kita vertus, truputá pagalvojus, atrodo neteisinga<br />
manyti, kad visà ankstesná laikà tie daik-
Change language