TOMAS AKVINIETIS TEOLOGIJOS SUMA PIRMOJI DALIS Ávadas ANGELIÐKASIS DAKTARAS APIE PASAULIO PRADÞIÀ Angeliðkajam daktarui Tomui Akvinieèiui rûpëjo ne tai, prieð kiek tûkstanèiø ar milijardø metø atsirado pasaulis, o – ar jis apskritai turëjo pradþià 1 . Kad ðis klausimas iðties keblus, rodo faktas, jog ir nûdienos þmonës, bandydami á já atsakyti, susiduria su paradoksais, panaðiais á tuos, kuriuos galima áþvelgti toliau pateiktame Teologijos sumos keturiasdeðimt ðeðtajame skyriuje (Quaestio XLVI). Taèiau paradoksaliausia tai, kad Tomas apskritai kelia ðá klausimà: juk katalikø vienuolis dël pasaulio pradþios neturëtø abejoti, nes Biblija prasideda þodþiais: „Pradþioje Dievas sukûrë dangø ir þemæ“ (Pr 1,1). Nëra jokio pagrindo átarti, kad Tomas abejotø ðio teiginio teisingumu. Tad kodël jis kelia ðá klausimà? Atsakymà galima rasti minëto skyriaus antrajame artikule: „Pasaulio pradþia, – raðo Tomas, – yra tikëtina, bet ne árodytina arba [moksliðkai] þinotina. Ðá faktà naudinga turëti omeny, kad kas nors, pasiðovæs árodyti tai, kas priklauso tikëjimui, neteiktø neátikinamø argumentø ir neduotø netikintiesiems pagrindo juoktis, manant, kad dël tø argumentø mes tikime tais dalykais, kurie priklauso tikëjimui“. Èia Tomas brëþia aiðkià ribà tarp tikëjimo ir þinojimo. Yra daug dalykø, kuriø þmogaus protas negali ir niekada negalës iki galo paaiðkinti. Joks mokslas negali galutinai árodyti, kad tai, kas apie juos sakoma, yra galutinë tiesa arba melas. Jø akivaizdoje þmogaus protas prisipaþásta pasiekæs neperþengiamà ribà ir teisæ apie juos spræsti palieka tikëjimui. O tikëjimas nebando protui primesti to, kas prieðinga pagrástai iðprotautoms tiesoms. Taip turëtø bûti, taèiau retai bûna. Daþnai tyèia ir netyèia tikëjimas painiojamas su þinojimu, þinojimas – su tikëjimu. Taip buvo senovëje, taip yra dabar. Tokio painiojimo rezultatas visada vienodas: pradþioje iliuzija ir apgaulë, pabaigoje – pajuoka. Todël vertinga kiekviena tiek senovës, tiek nûdienos màstytojo pateikta pamoka, o þinojimui ir tikëjimui – skirti vien tai, kas jiems teisëtai priklauso. Bûtent tokià pamokà pateikia Akvinietis nagrinëdamas klausimà, ar pasaulis turi pradþià. Tai ypaè vertinga pamoka, nes pateikta þmogaus, kuriam tikëjimas daug svarbesnis uþ þinojimà. Jis ið pat pradþiø savo didþiajame veikale Teologijos suma teigia, kad ðventoji teologija pranoksta visus spekuliaty- Dail. Beato Angelico TOMAS AKVINIETIS RAKTAÞODÞIAI. Þinojimas, tikëjimas, laikas, erdvë, pasaulio pradþia, galimybë, galia. KEY WORDS. Knowledge, faith, time, space, the beginning of the world, possibility, potency. 160 LOGOS 42 2005 BALANDIS • BIRÞELIS
KLASIKA viuosius mokslus, sprendþia apie jø teisingumà ir jiems nurodinëja, o pastarieji jai tarnauja 2 . Mokslams tinka tarnauti tikëjimui, bet ne pataikauti. Tikëjimui dera ásakinëti, bet nedera stengtis nudirbti tarnø darbus. Abu atvejai stebëtojams ið ðalies atrodo verti paniekos. Nukenèia tiek pono autoritetas, tiek tarno reputacija. <strong>Kai</strong>p tik taip atsitinka, kai krikðèionys prigimtinio proto argumentais stengiasi árodyti, kad pasaulis turi pradþià, nes, neperþengus prigimtinio proto ribø, neámanoma árodyti nei kad pasaulis jà turi, nei kad jis visada buvo. Þydams, krikðèionims ir musulmonams pasaulio pradþios klausimas itin svarbus. Katalikø Baþnyèios Katekizme raðoma: „Katechezë apie sukûrimà ypaè svarbi. Ji susijusi su paèiais þmogiðkojo ir krikðèioniðkojo gyvenimo pagrindais, nes aiðkina krikðèioniø tikëjimo atsakymà á pagrindinius visø laikø þmoniø klausimus: ‚Ið kur mes ateiname?, ...Ið kur ir kur eina visa tai, kas yra?‘“ 3 . Puikiai suprasdamas tokios katechezës svarbà, Akvinietis aiðkina, kad þmogaus protui, gerø norø skatinamam, nedera pataikauti tikëjimui apsimetinëjant, neva galás árodyti tai, kas Ðv. Raðte pasakyta apie pasaulio pradþià. Ypaè daug vietos – net aðtuonis skyrius – Tomas tam skiria Sumos prieð pagonis antrojoje knygoje 4 . O vëliau ir kitais tikslais raðytoje Teologijos sumoje tà patá dalykà daug glausèiau ir aiðkiau iðdësto trijuose artikuluose. Klausimo sudëtingumà ir svarbà èia liudija neáprastai gausus nagrinëjamø argumentø skaièius: pirmajame artikule jø yra net deðimt, antrajame – aðtuoni. Daþniausiai Akvinietis apsiriboja trimis. Pirmasis tame artikule pasaulio pradþià neigiantis argumentas sako, kad jei pasaulis kada nors atsirado, tai anksèiau, negu jis atsirado, buvo jo buvimo galimybë (juk niekas neatsiranda ið nieko). O galimybë – tai materija. Vadinasi, anksèiau, negu atsirado pasaulis, buvo materija. Taèiau materija negali bûti be formos, o áforminta materija jau turi buvimà. Vadinasi, pripaþinus prielaidà, jog pasaulis turëjo pradþià, gaunama absurdiðka iðvada, kad jis buvo anksèiau, negu atsirado. Todël teisinga prieðinga prielaida – bûtent, kad pasaulis ne atsirado, o visada buvo. Atsakydamas á ðá argumentà, Tomas pasaulio buvimo galimybæ atsieja nuo materijos kaip pasyviosios galios ir susieja su Dievu kaip aktyviàja galia: “anksèiau, negu pasaulis pradëjo bûti, buvo galimybë bûti pasauliui, bet ne dël pasyviosios galios, kuri yra materija, o dël aktyviosios Dievo galios“. Ðiuo minties posûkiu jis paneigia argumento prielaidà, kad materija buvo anksèiau, negu atsirado pasaulis, bet nepaneigia jo iðvados, kad pasaulis buvo amþinai. Jos nepaneigia ir antroji atsakymo dalis, kurià galima glaustai perfrazuoti teiginiu, kad galimybæ atsirasti ir bûti turi visa, kas suderinama su ontologiniu neprieðtaravimo principu. Maþa to, atsakydamas á pirmàjá antrojo artikulo argumentà, uþuot gynæs teiginá, kad pasaulis turi savo trukmës pradþià, Tomas aiðkina, kaip reikia suprasti filosofø mintá, kad pasaulis yra Dievo sukurtas ir yra toks pat amþinas kaip Dievas, o vëliau raðytame traktate Apie pasaulio amþinumà kategoriðkai pareiðkia: „aiðku, kad tuose pasakymuose – kas nors yra padaryta, ir niekada nebuvo, kad nebûtø – nëra jokios prieðtaros“ 5 . (Taèiau akivaizdu, kad ðio teiginio prielaida, jog pasaulio kûrimas yra ne iðtæstas procesas, o staigus aktas, prieðtarauja Biblijos pasakojimui apie ðeðias kûrimo dienas. Keista, bet atrodo, kad Tomas to visiðkai nepastebi.) Ðiame traktate jis ávairiais argumentais gina teiginá, jog visiðkai ámanoma, kad pasaulis yra Dievo bendraamþis, o apie tuos, kurie tokià galimybæ neigia, sako, kad net patá stipriausià jø argumentà galima nesunkiai paneigti, o kai kurie jø argumentai „tokie silpni, kad savo silpnumu, atrodo, prideda tikëtinumo prieðingai pusei“ 6 . Kas verèia Tomà bûti ðaliðkà? Manau, kad tai daro minëtas pasaulio galimybës siejimas su aktyviàja Kûrëjo galia, nes neámanoma logiðkai paaiðkinti, kaip, esant absoliuèiai tobulai ir jokiø kliûèiø neturinèiai veikianèiajai galiai, galëtø nebûti jos padarinio. Kad taip bûtø, bent dalis tos galios turëtø neveikti, kitaip tariant, bûti pasyvios bûsenos. Taèiau tai prieðtarautø teiginiui, kad Dieve nëra jokio pasyvumo, jokios galimybës, nes jis yra pati gryniausioji aktualybë. Vadinasi, toks poþiûris bûtø prieðtaringas, nesuderinamas su ontologiniu neprieðtaravimo principu. Tad variantas, kad pasaulis yra savo Kûrëjo bendraamþis, atrodo priimtinesnis 7 . Pripaþindamas já, Tomas siekia ne paneigti pirmàjá Ðv. Raðto teiginá – ðiuo teiginiu jis nedvejodamas tiki, – bet parodyti, kad prigimtinis þmogaus protas negali iðspræsti pasaulio pradþios arba amþinumo problemos. Paskutiniajame pirmojo artikulo pagrindinës dalies sakinyje Tomas pakartoja Aristotelio þodþius: „yra tam tikros argumentais neiðsprendþiamos dialektinës problemos, pavyzdþiui, ar pasaulis yra amþinas“. Praëjus penkiems ðimtams metø, Immanuelis Kantas ðià mintá perteikia daug iðsamiau: „Jei mes savo protà naudojame ne tik intelekto pagrindiniø teiginiø taikymui patyrimo objektams, bet ir ryþtamës ðiø LOGOS 42 2005 BALANDIS • BIRÞELIS 161
- Page 1 and 2:
LOGOS 2005/42 RELIGIJOS, FILOSOFIJO
- Page 3 and 4:
ÞURNALO KOLEGIJA habil. dr. prof.
- Page 5 and 6:
CONTENTS Research Jonas BALÈIUS An
- Page 7 and 8:
universiteto filosofai nebuvo nei p
- Page 9 and 10:
gali bûti lemiama charakteristika,
- Page 11 and 12:
egalybæ, nubrëþta laike ir pasib
- Page 13 and 14:
didelæ reikðmæ. ,,Visos kovos d
- Page 15 and 16:
p. 26). Ðveicarø pavyzdys, pasak
- Page 17 and 18:
po savybës ir ypatybës per ðimtm
- Page 19 and 20:
Gauta 2005-02-23 VACLOVAS BAGDONAVI
- Page 21 and 22:
sireiðkimà daugeriopu reiðkiniø
- Page 23 and 24:
mas absoliuto reiðkimasis, kaip k
- Page 25 and 26:
Gauta 2005-04-20 MOKSLINË MINTIS P
- Page 27 and 28:
tëra trumpai pristatæs Smigleckio
- Page 29 and 30:
AR UNIVERSALIJA EGZISTUOJA ANTE RES
- Page 31 and 32:
vidualis), suteikianèio ðiai prig
- Page 33 and 34:
Taèiau jie nepripaþino realios un
- Page 35 and 36:
Gauta 2005-04-15 ÞIBARTAS JACKÛNA
- Page 37 and 38:
Mintis, kad „mokslas gali ir turi
- Page 39 and 40:
dienos teorinëje sàmonëje, pranc
- Page 41 and 42:
prasti daugiau kaip kasdienei sàmo
- Page 43 and 44:
individualias, nesikartojanèias re
- Page 45 and 46:
tá, kurià tiriant gautos tam tikr
- Page 47 and 48:
Gauta 2005-04-20 VALDAS PRUSKUS Vil
- Page 49 and 50:
tines institucijas. Kolektyvinë au
- Page 51 and 52:
Tai reiðkia, kad daiktas, kuris yr
- Page 53 and 54:
dojama (vartojama). Þinoma, tai id
- Page 55 and 56:
Gauta 2005-03-18 TIESOS SAMPRATA EG
- Page 57 and 58:
niai, fantazijos, iðmonë. Visi ji
- Page 59 and 60:
nau noesis. Jeigu noezë reikalinga
- Page 61 and 62:
mi“? Apie kokià paslëptá ir i
- Page 63 and 64:
is pats nejuda. Taip pirmoji filoso
- Page 65 and 66:
Literatûra 11. Aristotele. Metaphy
- Page 67 and 68:
Kaip Dievas kûrë pasaulá, aprað
- Page 69 and 70:
„Pasidarykime þmogø Mûsø pavi
- Page 71 and 72:
si“ (Mk 1, 15). Tai reiðkia, kad
- Page 73 and 74:
tuoja tendencija já pakeisti energ
- Page 75 and 76:
Palama „skirtumø tarp bûtybiø
- Page 77 and 78:
vo jau a posteriori paèioms patirt
- Page 79 and 80:
Gauta 2005-05-03 MINDAUGAS KUBILIUS
- Page 81 and 82:
èiau gráþti á man áprastà nel
- Page 83 and 84:
tà, bet kaip atsitiktinio susitiki
- Page 85 and 86:
kurie yra Kristaus draugai. Pats su
- Page 87 and 88:
Ðioje perspektyvoje Justinas nauja
- Page 89 and 90:
Gauta 2005-02-18 MOKSLINË MINTIS A
- Page 91 and 92:
Kanto moralës filosofijoje Rawlsas
- Page 93 and 94:
kategorinis imperatyvas, reikalauja
- Page 95 and 96:
suderinti su teorijos pagrindu - dv
- Page 97 and 98:
14 Kantas I. Praktinio proto kritik
- Page 99 and 100:
teisingà sprendimà. Tai rodo Augu
- Page 101 and 102:
lebranche‘as teigia, kad „nëra
- Page 103 and 104:
jektø didumà ar idëjø realumà
- Page 105 and 106:
teigia absoliutø teocentrizmà: te
- Page 107 and 108:
kritinæ teorijà, leidþianèià d
- Page 109 and 110: suomene kaip visuma“ (Marcuse, 19
- Page 111 and 112: Tai naivus tikëjimas, kad ði sist
- Page 113 and 114: suomenæ, neigimas ágyja galios. T
- Page 115 and 116: Prano Dovydaièio premijai Gauta 20
- Page 117 and 118: Kartu su Guattari Deleuze’as tapo
- Page 119 and 120: ta nomadologijos problematika ir s
- Page 121 and 122: las Nietzsche et philosophie (Nietz
- Page 123 and 124: kaliose rizomos struktûrose. Èia
- Page 125 and 126: tojais, architektais ir muzikantais
- Page 127 and 128: jungties, lûþiø, protrûkiø, dr
- Page 129 and 130: temiðkai organizuojantá meninës
- Page 131 and 132: pradþia - ne Platonas, o mitas ir
- Page 133 and 134: „valdanèiøjø sluoksniø kësl
- Page 135 and 136: ta stokoja empiriðkumo, ji - perd
- Page 137 and 138: archijos. XIX ðimtmetyje ekonomist
- Page 139 and 140: kartojanèiais vienetais“ 50 arba
- Page 141 and 142: daþnai nepalaikantys asmenys arba
- Page 143 and 144: 48 Ten pat, p. 234-235. 49 Arthur O
- Page 145 and 146: dûros bei galimybës sudarë pagri
- Page 147 and 148: nurodo, jog „reikia pripaþinti,
- Page 149 and 150: nalizmas, E. Husserlis kalba apie r
- Page 151 and 152: Intuicijos reikðmë fenomenologini
- Page 153 and 154: savita anomalija. Dauguma viduramþ
- Page 155 and 156: ës atidavimas tam tikrai alternaty
- Page 157 and 158: dimus, nes sugeba juos reflektuoti,
- Page 159: 17 II Sent. d. 24, E, a. 7: Ed., Pa
- Page 163 and 164: Voltaire. Il fout prendre un parti
- Page 165 and 166: KLASIKA saulio prieþastis: tikslo
- Page 167 and 168: KLASIKA Á SEPTINTÀJÁ atsakytina,
- Page 169 and 170: KLASIKA Taèiau Dievo valia þmogui
- Page 171 and 172: KLASIKA 2. BE TO, Filosofas árodë
- Page 173 and 174: tai visiðkai nejudëjo, o ilgiau p
- Page 175 and 176: menininkës kûrybà, buvau apstulb
- Page 177 and 178: taip pat natûraliai, kaip pavasar
- Page 179 and 180: Salomëja JASTRUMSKYTË. Fragmentas
- Page 181 and 182: Salomëja JASTRUMSKYTË. Eskizas. 2
- Page 183 and 184: MENAS Salomëja JASTRUMSKYTË. Etno
- Page 185 and 186: vo kûryba nepalietusio Vilniaus ar
- Page 187 and 188: Gráþæs á Vilniø, J. Kamarauska
- Page 189 and 190: Nors ðie darbai neturi didelës ik
- Page 191 and 192: Il. 3. J. Kamarauskas. Vilniaus kat
- Page 193 and 194: lipdybos mokykla. 1945 m. atkurta k
- Page 195 and 196: tu taip sudëtingai aiðkinamas nuo
- Page 197 and 198: giausia ji tampa kitos skambanèios
- Page 199 and 200: pretuoti nurodþiusi artikuliacijø
- Page 201 and 202: tiek, kokiais fonetiniø ypatybiø
- Page 203 and 204: Turinio ir vaizdo transfomacijø pa
- Page 205 and 206: jie ten scenoje vaidina, ar ne. Ne
- Page 207 and 208: krovskis, kalbëdamas ðia tema, pa
- Page 209 and 210: nëjimo strategijø. Jas plëtojo
- Page 211 and 212:
nuo Tolimøjø Rytø iki Atlanto va
- Page 213 and 214:
nyksta, atvaizdas tampa drobæ brë
- Page 215 and 216:
Antanas Andrijauskas KULTÛROS, FIL
- Page 217 and 218:
teigiamai, nes kritinëje literatû
- Page 219 and 220:
odoma, kodël ðiuolaikinë kultûr
- Page 221 and 222:
liau. Taèiau vargu ar galëtume te
- Page 223 and 224:
MÛSØ AUTORIAI Antanas ANDRIJAUSKA