Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VACLOVAS BAGDONAVIÈIUS<br />
24<br />
èiosios dvasinës esybës, pasireiðkimas<br />
yra nors ir galingas, bet vis dëlto dalinis.<br />
<strong>Bet</strong>arpiðkiau þmogaus dvasinë esmë<br />
atsiskleidþianti ir tik sugestyviai veikianti<br />
kità þmogø bûtent mene. Suvokëjas,<br />
„stebëdamas meno groþæ, …priima<br />
á savo sàmonæ kurianèiosios þmoniðkumo<br />
galios veikimà“ (1, p. 475). Kuriantysis<br />
þmogus mene pasirodo kaip visiðkai<br />
laisvas, save nevarþomai iðreikðti galás<br />
dvasinis subjektas, ið esmës nieko<br />
bendro nebeturás su „gamtiniu kûrybos<br />
darbu, kuriame jis mokslu dar dalyvauja“<br />
(1, p. 468). Ið to, kà galima laikyti<br />
meno kûriniu, jau tiesiogiai spindi pati<br />
iðgryninta þmogaus dvasia, jo sielos individualybë.<br />
„Meno daiktais þmoniðkumo<br />
pasaulis ásineða á regimàjá pasaulá“<br />
(2, p. 273). Moksle daþnai þmoniðkasis<br />
sàmoningumas bûna patraukiamas þemesnio<br />
sàmoningumo ar net nesàmoningumo,<br />
t.y. materijos sferø, o mene<br />
bûna prieðingai – nesàmoningumas, t.y.<br />
materiali medþiaga, tapusi meno kûriniu,<br />
yra visada uþvaldoma þmoniðkojo<br />
sàmoningumo, pajungta tà sàmoningumà<br />
skelbti, spinduliuoti. Menas, Vydûno<br />
aiðkinimu, yra þmogaus dvasios materializacijos,<br />
jos uþfiksavimo, ádaiktinimo,<br />
jos pavertimo jusliðkai suvokiamais,<br />
patiriamais objektais sfera. „Me-<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11. Vydûnas. Raðtai. T. 1. – Vilnius, Mintis, 1990.<br />
12. Vydûnas. Raðtai. T. 3. – Vilnius, Mintis, 1992.<br />
13. Vydûnas. Tilþiðkis. Ið kelionës // Vilniaus þinios,<br />
1908, rugpjûèio 20–23 (rugsëjo 2–5).<br />
14. Vydûnas. Tautinës raðtijos reikðmë ir uþdavinys<br />
// Dienovidis, 1938, Nr. 6, p. 249–255.<br />
15. Bagdonavièius V. Kultûros esmës ir raidos<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
nu þmoniðkumo galia smelkiasi neatsiþiûrëdama<br />
á gamtos tvarkà, áeiti á jusliø<br />
veikimo sritá“, – aiðkina màstytojas<br />
(1, p. 468). Menas ir gimstàs „ið þmoniðkumo<br />
esmës, kada ji ryþtasi daiktø pasaulyje<br />
kurti vaizdus ir pavidalus“ (1,<br />
p. 469) bei jais imanentiðkai iðreikðti<br />
groþá, kurio bûtis – transcendentinë. Vedantiðkàjá<br />
panenteizmà derindamas su<br />
platoniðkuoju objektyviuoju idealizmu,<br />
Vydûnas savo estetiniuose samprotavimuose<br />
teigia, jog „dieviðkoji vaizdavimo<br />
galia veikia þmogumi. O ji pagaliau yra<br />
visos groþës versmë. Ir kur ta galia patiriamà<br />
dalykà aptvinsta, ten reiðkiasi<br />
amþinoji groþë. Todël ir tenka plaèiausia<br />
prasme sakyti, kad groþë yra gyvybës,<br />
yra sàmoningumo sklidimas per lyties, per<br />
pavidalo kraðtus (1, p. 477). <strong>Kai</strong> á meno<br />
kûriná pretenduojanèiame dirbinyje nëra<br />
iðreikðtos já gaminusiojo „dieviðkosios<br />
vaizdavimo galios“ veikiamo þmogaus<br />
dvasios, tada, màstytojo ásitikinimu, jame<br />
nëra ir meno, o tëra tik paprastas<br />
daiktas, kuriame atsispindi protavimas<br />
ir geismas, t.y. paþmoniðkumas. „Kur<br />
vyrauja negyvas daiktingumas, nëra<br />
groþës, nes tiktai kurdamas dieviðka<br />
vaizdavimo galia, þmogus suteikia savo<br />
veikalams amþinosios groþës paþymius“<br />
(1, p. 477).<br />
samprata Vydûno filosofijoje // <strong>Logos</strong>, 2004,<br />
Nr. 36, p.106–11; Nr. 37, p.13–21.<br />
16. Mykolaitis-Putinas V. Vydûno dramaturgijoje<br />
/ V.Mykolaitis-Putinas. Raðtai. T. 10. – Vilnius,<br />
Vaga, 1969.<br />
17. Êîñòþ÷åíêî Â. Êëàññè÷åñêàÿ âåäàíòà è<br />
íåîâåäàíòèçì. – Ìîñêâà, Ìûñëü, 1983.<br />
B. d.
Change language