Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

Ðioje perspektyvoje Justinas naujai permàsto
tiesos ir filosofijos prigimtis. Remdamasis
krikðèioniðka Logos samprata ir
jos filosofine interpretacija, jis áveikia fi-
Tiesos ieðkojimø pradþioje priëmæs
filosofø luomui priklausomybæ liudijantá
rûbà, palium, Justinas jau kaip krikðèionis
ir tikëjimo mokytojas buvo nukankintas
su tuo paèiu filosofo palium kaip
iðtikimybës ir meilës tiesai bei jos ieðkojimui,
t. y. filosofijai, þenklu.
Mûsø laikais neágalumas ir baimë
ieðkoti tiesos pasireiðkia ne tik vis naujose
post ir postmodernizmo formas iðpaþástanèiø
intelektualø sektose, bet ir
Literatûra ir nuorodos
11 Þr. Apd 17, 22-29.
12 Jn 1,1: „’E Ðrcº òn Ý lÅgoV, $aÌ Ý lÅgoV ón
prÍV tÍn #eÅn, $aÌ #eÍV òn Ý lÅgoV“, Novum
Testamentum: Greace et Latinae. Stuttgart:
Dutsche Biblelgesellschaft, 1984.
13 Werner Jaeger. Paideia: the Ideals of Greek culture.
– New York: Oxford university press,
1945, I, p. 34.
14 Marius Povilas Ðaulauskas. Postmoderniosios
musës skrydis: sociologija ir post-pozityvistinë Rorty
analitika. Habilitacinis praneðimas. Vilniaus
universiteto Filosofijos fakultetas, 2005.
15 Ten pat.
16 Krikðèionys buvo kaltinami panieka valstybës
pripaþintiems pagoniðkiems kultams, vadinasi,
ir nepaklusnumu civilinei valdþiai.
17 Euzebijus Cezarietis. Baþnyèios istorija. – Vilnius,
Logos knyga, 1993, 14, 18, 6.
18 J. Quasten. Patrology. – Christian Classics: 1949,
p. 202.
19 Kaip ir Platono dialogai, su kuriais Justinas
buvo tikrai gerai susipaþinæs, Dialogas su þydu
Trifonu nëra ið tikrøjø ávykusio pokalbio
stenograma. Tai pirmiausia paties Justino kû-
VIETOJ PABAIGOS
MOKSLINË MINTIS
losofiniø mokyklø koncepcijø ávairovæ ir
ðitaip padeda antikinës filosofijos ir
krikðèioniðkosios doktrinos sintezës pagrindus.
apskritai vertybiðkai bei psichiðkai iðskaidytoje,
o kartu ir techniðkai bei ekonomiðkai
globalizuotoje (kad ir kaip
smarkiai ji bûtø pasiligojusi) mûsø Vakarø
visuomenëje. Matyt, priblësusiai
Vakarø filosofijai, o ir civilizacijai vertëtø
vël sësti á Antikos filosofø ir Tëvø
mokyklos suolà bei pasimokyti tiesos
ieðkojimø dràsos ir metodo.
Sanctus Justinus,
ora pro nobis, pauperibus.
rinys, kuriame pokalbio su istoriniu ar numanomu
disputantu forma màstytojas dësto savo
paþiûras.
10 Ðv. Justinas Kankinys. Dialogas su þydu Trifonu
// Baþnyèios tëvø antologija. – Vilnius, Aidai,
2003, 2,1.
11 Dialogas, 2,3.
12 Dialogas, 2,4.
13 Dialogas, 2,3.
14 Þr. Dialogas, 2,4.
15 Dialogas, 2,6. Viduriniojo platonizmo atstovai,
tokie kaip Plutarchas, Albinas ar Numenijus,
aiðkiau nei pirmtakai pabrëþë Dievo transcendentiðkumà.
16 Dialogas, 3,1.
17 G. Reale. Il Simposio di Platone come un emblemativo
gioco di maschere // Platone. Simposio. –
Milano: Rusconi, 1998, p. 6.
18 Þr. Dialogas, 3.
19 Ten pat.
20 Ðv. Justinas Kankinys. I Apologija, 46 // Baþnyèios
tëvø antologija. – Vilnius, Aidai, 2003.
21 Ðv. Justinas Kankinys, II Apologija, 13,3.4.6,
Thesaures Linguae Graecae elektroninës bibliote-
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
87