Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
suderinti su teorijos pagrindu – dviem<br />
teisingumo principais. Nors ir keièiama<br />
daug reikðmingø prielaidø, vis dëlto ðie<br />
principai iðlieka beveik nepakitæ visuose<br />
Rawlso tekstuose: pirmasis principas<br />
kiekvienam asmeniui garantuoja lygias<br />
pilietines ir politines teises; antruoju apibûdinamos<br />
konkurencijos dël geidþiamø<br />
pranaðesniø pozicijø sàlygos teigiant,<br />
kad ekonominë ir socialinë nelygybë turi<br />
bûti reguliuojama blogiausioje padëtyje<br />
atsidûrusiø visuomenës sluoksniø<br />
naudai. Teisingumo principø turiná analizuosime<br />
vëliau. Kadangi ið esmës keitësi<br />
bûtent „akcidencijos“ – teorijos grindimo<br />
prielaidos, sàvokos, jø reikðmë bei<br />
apimtis, – pradësime nuo jø.<br />
Apibendrindama Rawlso darbus,<br />
G. Miniotaitë pabrëþia, jog jis „...mëgina<br />
suderinti moralës autonomijos idëjà<br />
ir normatyvinës etikos galimybæ, laikydamas<br />
tai Kanto praktinës filosofijos<br />
idëjø plëtote“ 15 . Taèiau ankstyvuosiuose<br />
Rawlso darbuose, pvz., straipsniuose<br />
„Sprendimø priëmimo procedûros etikoje<br />
metmenys“ (1951), „Dvi taisykliø<br />
sampratos“ (1955), „Teisingumas kaip<br />
sàþiningumas“ (1958) ir kt., Rawlsas remiasi<br />
pirmiausia D. Hume‘o teisingumo<br />
aplinkybiø ir teisingumo dorybës sampratø<br />
teiginiais. Esminis metodologinis<br />
ankstyvøjø darbø bruoþas yra faktinis ir<br />
intuityvistinis prielaidø grindimo pobûdis:<br />
jei remdamiesi intuityviai aiðkiomis<br />
elgesio prielaidomis deramai apibûdinsime<br />
pirminæ pozicijà, tai sàþiningomis<br />
procedûromis bus galima dedukuoti teisingas<br />
iðvadas.<br />
Rawlsas perima D. Hume‘o nuostatà,<br />
jog moralës teiginiai turi remtis bendru<br />
poþiûrio taðku, kuriame atsiduriame ver-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tindami savo ir kitø asmenø veiksmus ið<br />
neðaliðkos pozicijos. Jis neapeliuoja á Hume‘o<br />
moraliniø jausmø, pirmiausia simpatijos,<br />
reikðmæ teisingumo atsiradimui.<br />
Simpatija Hume‘ui yra jausmas, siejantis<br />
asmens (prigimtinius, pirminius) ir visuomenës<br />
(sutartinius, antrinius) interesus.<br />
„Tad asmeninis interesas yra pirmasis<br />
teisingumo susikûrimo motyvas; taèiau<br />
simpatija vieðajam interesui yra moralinio<br />
pritarimo, kuris lydi ðià dorybæ, ðaltinis.<br />
Simpatijos principas yra pernelyg silpnas,<br />
kad galëtø valdyti mûsø aistras, taèiau<br />
jis turi pakankamai galios veikti<br />
mûsø skoná, ið jo kyla pritarimo arba pasmerkimo<br />
jausmai.“ 16 Prigimtiniais moraliniais<br />
jausmais tiesiog iðreiðkiamas<br />
pritarimas ar nepritarimas tam tikram elgesiui,<br />
o teisingumas Hume‘o traktuojamas<br />
kaip asmens nuostata veikti pagal<br />
visuomenëje galiojanèias nuosavybës ásigijimo,<br />
perdavimo, ginèø sprendimo ir<br />
kt. veiksmus reguliuojanèias taisykles.<br />
Hume‘as jà vadina dirbtine (artificial) dorybe,<br />
kildinama „tik ið þmoniø savanaudiðkumo<br />
ir riboto dosnumo, kartu su<br />
gamtos ðykðèiai seikëjamomis norø tenkinimo<br />
priemonëmis...“ 17 Asmeniniø tikslø<br />
realizavimas ir iðtekliø ribotumas yra pirmos<br />
bûtinos, bet nepakankamos teisingumo<br />
atsiradimo sàlygos. Treèioji sàlyga,<br />
suformuojanti bûtinø ir pakankamø teisingumui<br />
atsirasti aplinkybiø dariná yra<br />
santykinë visø þmoniø „fiziniø ir dvasiniø<br />
galiø“ lygybë. Teisingumas sukuriamas<br />
suvokus, jog kiekvienam ir visiems<br />
naudingiau gerbti kitus asmenis bei jø<br />
nuosavybæ, uþuot gyvenus nuolatinëje<br />
grësmës ir baimës dël savo gyvybës ir<br />
turto sàlygomis. Kitaip tariant, Hume‘ui<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
95
Change language