Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nurodo, jog „reikia pripaþinti, kad akivaizdumas<br />
nëra kaþkas atsirandanèio,<br />
auganèio ar papildanèio mûsø intuicijà,<br />
o yra pati intuicija, tik ypaè „palankiomis“<br />
sàmonës sàlygomis, – aiðki intuicija“<br />
3 . E. Husserlio mokinys R. Ingardenas,<br />
meistriðkai pritaikæs fenomenologiná<br />
metodà, teigia, kad imanentinis stebëjimas<br />
yra ypatingas aktas: „Tik tai,<br />
kas stebima imanentiðkai, yra absoliutu,<br />
nëra pateikiama vienpusiðkai, o iki galo,<br />
ir tai yra absoliuto bûtis“ 4 .<br />
Kiekvienas imanentiðkai stebimas iðgyvenimas,<br />
sàmonës srautas susietas su<br />
Að ir su pirminiu Að. Huserliðkoje fenomenologinëje<br />
nuostatoje veikia „ðvarus,<br />
grynasis Að“, jis nëra sàmonës srautas,<br />
iðgyvenimas, o yra transcendentinis santykyje<br />
su ðiuo srautu. Elementarus iðgyvenimo<br />
vienetas – „fenomenas“ yra jau<br />
iðgryninta sàmonës srauto struktûrinë<br />
dalis. Jis – „pirminë duotybë“, aptinkama<br />
tiesiogine intuicija, kurios pagrindu<br />
galimas esmës paþinimas.<br />
Galima teigti, kad huserliðkoji fenomenologija<br />
siekia maksimaliai priartëti<br />
prie ikiracionalaus apibendrinimo, uþèiuopti<br />
neverbaliniø sàmonës modusø<br />
specifikà. Á ikirefleksiná sàmonës lygá<br />
prasiskverbia tiesioginë pirminiø duotybiø<br />
intuicija. Fenomenologinëje nuostatoje<br />
dalyvauja eidetinë – esmës – ir intelektinë<br />
– ideali – intuicijos, kuriø gaunamø<br />
duomenø pagrindu konstruojama<br />
fenomenologinë refleksija ir kuriamos<br />
teorijos.<br />
Grynasis Að, atlikdamas fenomenologinæ<br />
redukcijà, aptinka, suranda pirmines<br />
tiesioginës intuicijos duotybes, ku-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
rios nëra tikrinamos, jomis visiðkai pasikliaujama.<br />
N. V. Motroðilova nurodo,<br />
kad intuityviø procedûrø panaudojimas<br />
stebint sàmonæ ir mokëjimas fiksuoti (o<br />
vëliau apraðyti) sàmonës visuotines<br />
struktûras sudaro fenomenologinio metodo<br />
paslaptá ir specifikà, metodologiná<br />
naujumà. Tuo paèiu E. Husserlio pateikta<br />
metodologija iðsprendë amþinà ir<br />
ðiuolaikiðkà „teorinæ metodologinæ dilemà<br />
– empirizmo ir racionalizmo, logicizmo<br />
ir intuityvizmo, psichologizmo ir<br />
antipsichologizmo“ 5 .<br />
E. Husserlis knygoje Grynosios fenomenologijos<br />
idëjos ir fenomenologinë filosofija,<br />
dëstydamas fenomenologinës filosofijos<br />
principus, akcentuoja tai, kad ji turi<br />
bûti pagrásta ne kaip faktø mokslas,<br />
o kaip esmiø mokslas („eidetinis“ mokslas),<br />
siekiantis atskleisti amþinàsias esmes,<br />
idëjas, intuicijos áþvalgas ir jas apraðyti.<br />
Kiekvienas empirinis daiktas,<br />
reiðkinys turi savo esmæ, todël fenomenologas<br />
individualià þiûrà gali paversti<br />
esmëþiûra (ideacija). Eidosà E. Husserlis<br />
suprieðina su logine bendrybe, sàvoka,<br />
abstrakcija, nes pats eidosas yra<br />
áþvelgiama visuotinybë, jis yra grynas,<br />
atsiveriantis intuityviame ikisàvokiniame<br />
lygyje. Grynøjø sàvokø konstravimas<br />
turi bûti priderintas prie eidoso. Eidetinë<br />
visuotinybë radikaliai skiriasi<br />
nuo formalios loginës visuotinybës.<br />
Fenomenologinë sàmonës analizë reikalauja<br />
„esmiø – struktûrinio“ (apriorinio)<br />
poþiûrio ir sàmonës srauto (Strom)<br />
esmiø sujungimo á nedalomà visumà, o<br />
ne „sàmonës“ supratimo kaip grynøjø esmiø<br />
rinkinio. Fenomenologo uþduotis –<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
147
Change language