Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ODETA ÞUKAUSKIENË<br />
Taip pat reikia paþymëti, kad<br />
J. Baltruðaièio darbuose iðpopuliarinti<br />
terminai „anamorfozë“ ir „aberacija“<br />
postmodernioje humanistikoje ágavo<br />
daugybæ naujø konotacijø. Plataus atgarsio<br />
postmodernizmo filosofijoje susilaukë<br />
J. Baltruðaièio anamorfoziø studijos,<br />
kuriose fantastiniø viduramþiø tyrinëtojas<br />
leidosi á hermetiðko renesanso<br />
màstymo, magijos ir iðkraipytø perspektyvø<br />
analizæ. Lacanas ir Lyotard’as savo<br />
veikaluose nurodo pagrindu J. Baltruðaièio<br />
tyrinëjimus, kurie atskleidþia,<br />
kaip geometrijos padedami renesanso<br />
meistrai kûrë paranojiðkas dviprasmybes<br />
ir „chimeras“.<br />
J. Baltruðaièio iðkreiptø perspektyvø<br />
analizë liudija, jog jis nepaisë jokiø ásitvirtinusiø<br />
nuostatø, iðkëlë daugybæ<br />
akademinio mokslo marginalijose buvusiø<br />
problemø. <strong>Kai</strong>p þinia, renesanso ir<br />
vëlesniø epochø meno praktikoje perspektyva<br />
buvo tikrovës iliuzijos kûrimo<br />
instrumentas. J. Baltruðaitis atskleidë,<br />
kad Albrechtui Düreriui artimoje aplinkoje<br />
tie patys taisyklingos perspektyvos<br />
dësniai buvo panaudoti prieðingai – haliucinacijos,<br />
nerimo áspûdþiui kurti. Taip<br />
J. Baltruðaitis pirmasis áminë iðkreiptø<br />
perspektyvø másles, susiejo jø kompoziciniø<br />
struktûrø atsiradimà su tos epochos<br />
moksliniu diskursu.<br />
Galima sakyti, kad ðio iðkilaus menotyrininko<br />
Holbeino „Ambasadoriø“ analizë,<br />
panaðiai kaip Michelio Foucault Las<br />
Menines studija 4 , tapo menininko ir þiûrovo<br />
þvilgsnio susikirtimo, paveikslo regimo<br />
suvokimo filosofiniø apmàstymø<br />
pagrindu.<br />
Remdamasis J. Baltruðaièio veikalu,<br />
kuris gerokai pakeitë klasikinës renesan-<br />
212 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
so epochos veidà, Lacanas garsiuose<br />
„Seminaruose“ gilinosi á deformuotos<br />
perspektyvos kuriamas paranojiðkas<br />
dviprasmybes, geometrinæ paveikslo dimensijà,<br />
kuri leidþia suvokti, kaip siuþetas<br />
skleidþiasi ne tikrovës, o vizualiniame<br />
arba virtualiame lauke. Jis parëmë<br />
J. Baltruðaièio tezæ, kad ðiose sumaniai<br />
sukurtose apgaulëse iðryðkëja „metafizinës<br />
tiesos“ pradai.<br />
Vadinasi, J. Baltruðaitis pirmasis atskleidë,<br />
kad anamorfozë yra ne atsitiktinë<br />
metafora, o didþiulio rezonanso<br />
XVI–XVII a. ir XX a. susilaukusi tikrovës<br />
iliuzijos apmàstymo tema. Todël<br />
Holbeino paveiksle „Ambasadoriai“ pasirodo<br />
tai, kas neregima: ástriþai þvelgiant,<br />
puikiai perteiktas literatûrinis pasakojimas<br />
ir vaizduojamø asmenø didingumas<br />
iðnyksta, o iðryðkëja mirties<br />
simbolis, kuris atskleidþia meno ir<br />
mokslo tuðtybæ, egzistencinæ baimæ ir<br />
nesàmoningà troðkimà. Lacano þodþiais<br />
tariant, paveikslai su iðkreiptomis perspektyvomis<br />
atskleidë, kad „kiekvienas<br />
paveikslas – tai spàstai, á kuriuos pakliûva<br />
þvilgsnis“ 5 .<br />
Anamorfozës tapo ir Lyotard’o màstymo<br />
objektu knygoje Discours. Figure<br />
(Diskursas. Figûra, 1985). Lyotard’à sudomino<br />
tai, kad tik pasirinkus neáprastà regëjimo<br />
taðkà atsiveria paveikslo su anamorfoze<br />
esmë ir bauginanti tiesa. Ðis þiûros<br />
taðko pakeitimas, pasak jo, yra ontologinis<br />
veiksmas, kuris apverèia regimo<br />
ir neregimo, prasmës ir atvaizdo santyká.<br />
<strong>Kai</strong> þvelgiame á paveikslà ið priekio,<br />
troðkimas susilieti su vaizduojama scena<br />
neleidþia ávertinti meninës erdvës, kadangi<br />
mes jà perþengiame. <strong>Bet</strong> jei þvelgiame<br />
ástriþai, materialumo áspûdis ið-
Change language