Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
NIJOLË NARBUTAITË<br />
94<br />
apriboja proto principu. „O bendràjá<br />
principà, pagal kurá tautai apie savo teises<br />
leidþiama spræsti negatyviai, t. y. tik<br />
tuo poþiûriu, kas aukðèiausiojo ástatymdavio,<br />
kad ir geriausiø ketinimø skatinamo,<br />
neturëtø bûti ásakoma, iðreiðkia ðis<br />
teiginys: ko pati tauta savo atþvilgiu negali<br />
nuspræsti, to tautos atþvilgiu negali nuspræsti<br />
ir ástatymdavys.“ 12 Todël ypatinga<br />
reikðmë teikiama þodþio laisvei, „vienintelei<br />
tautos teisiø ðventenybei“.<br />
Matome, jog Kanto praktinëje filosofijoje<br />
moralæ ir teisæ sieja abipusës priklausomybës<br />
ryðys – autonomiðkumo ir<br />
prigimtiniø teisiø komplektas yra traktuojamas<br />
kaip neiðardomas vientisas<br />
ástatymø leidybos pagrindas. Asmens<br />
kaip moralës subjekto charakteristikos<br />
nëra pakankamos stabiliam ir ilgalaikiam<br />
pilietinës visuomenës egzistavimui.<br />
I. Kanto moralës koncepcija yra<br />
konstruktyvistinë ta prasme, jog asmuo,<br />
siekiantis tapti vertas laimës, kuria/<br />
konstruoja save atsiþvelgdamas á moralinio<br />
dësnio apribojimà – asmens autonomiðkumo<br />
tezæ. Savikûra moralës filosofijoje<br />
yra individualizuotas, iðgrynintas<br />
asmens–monados veikimas. Jis begalinis,<br />
todël tam tikru laiko momentu<br />
turimø rezultatø nepakanka stabiliems<br />
þmoniø tarpusavio santykiams uþtikrinti.<br />
Kantas supranta, jog kategorinis imperatyvas<br />
galbût visada liks siektinu<br />
idealu. Antraip visas tris Kritikas reziumuojantis<br />
raginimas naudotis savo protu<br />
nebûtø reikalingas. „Galbût abejoti-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
na, ar jau esame protingos bûtybës tiek,<br />
kad galëtume tokiais principais praktiðkai<br />
vadovautis, taèiau neabejotina, kad<br />
jeigu nemëginsime to daryti, jomis niekada<br />
netapsime. Kitaip sakant, galime tapti<br />
protingomis bûtybëmis, tik jei siekiame<br />
priartëti prie protingos bûtybës idealo.“<br />
13 Taikydami ðià mintá Kanto moralës<br />
sampratai, galime tarti: net jei niekada<br />
nepajëgsime naudotis protu tiek,<br />
kad taptume moraliomis bûtybëmis, turime<br />
stengtis jomis tapti.<br />
Dël prigimtinës teisës, kaip universaliø<br />
elgesio apribojimø, viena vertus,<br />
bûna sunkiau individams þengti moralës<br />
idealo link, bet, kita vertus, ji padeda<br />
sureguliuoti visø þengianèiøjø tarpusavio<br />
santykius. Siekianèio tapti vertam<br />
laimës tikslas nëra tapti laimingam,<br />
nors, kaip matysime, Rawlso pateikiamoje<br />
I.Kanto moralës filosofijos interpretacijoje<br />
pateikiama bûtent tokia iðvada.<br />
„Kanto sistemoje þmogaus prigimèiai<br />
bûdingas laimës troðkimas yra analogiðkas<br />
pirminiø gërybiø siekimui Rolso<br />
koncepcijoje. ...Vartojant Kanto terminologijà,<br />
teisingumo principai priklauso<br />
straipsnyje minëtø hipotetiniø<br />
asertoriniø imperatyvø grupei.“ 14 Prigimtiniø<br />
teisiø teoretikui Kantui akivaizdu,<br />
jog nei ið kategorinio imperatyvo<br />
ar autonomijos tezës, nei ið prigimtiniø<br />
teisiø nekyla jokie nuosavybës<br />
perskirstymà pateisinantys argumentai.<br />
Pradëkime aiðkintis, kodël Rawlsas mano<br />
kitaip?<br />
II. J. RAWLSO TEISINGUMO SAMPRATA: ANKSTYVIEJI IEÐKOJIMAI<br />
Ankstyvuosius Rawlso straipsnius<br />
analizuojantys autoriai pabrëþia ne<br />
konstruktyvistiná, o intuityvistiná jø po-<br />
bûdá, t. y. tai, kad kontraktarizmas remiasi<br />
tam tikromis intuityviai akivaizdþiomis<br />
prielaidomis, kurias mëginama
Change language