Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
tëra trumpai pristatæs Smigleckio, Vianos<br />
ir Ortizo pateiktas bendrybës prigimties<br />
interpretacijas 11 . Ið Lietuvos filosofijos<br />
istorikø R. Pleèkaitis kà tik iðëjusiame<br />
veikale Lietuvos filosofijos istorija<br />
(t. 1) 12 aptarë minëtuose ðaltiniuose<br />
atrandamà ontiná universalijø koncepcijos<br />
lygmená. Ðioje knygoje analizuojamas<br />
visas scholastinës logikos Lietuvoje palikimas,<br />
neiðskiriamas në vienas kuris<br />
nors jos raidos tarpsnis. Universalijø<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
problemos sprendimà Smigleckio logikos<br />
paskaitose yra aptaræs ir ðiø eiluèiø<br />
autorius 13 . Jo daktaro disertacijoje taip<br />
pat trumpai apþvelgiama, kaip universalijos<br />
prigimtá bei santyká su atskirybëmis<br />
aiðkino Viana ir Ortizas 14 . Taèiau iki<br />
ðiol neturime tyrinëjimo, skirto tik ontinio<br />
universalijø problemos lygmens<br />
sprendimui pirmajame logikos Lietuvoje<br />
amþiuje. Ðis straipsnis kaip tik ir yra<br />
kuklus bandymas tai tyrinëti.<br />
UNIVERSALIJØ PROBLEMA KLASIKINËJE IR ANTROJOJE SCHOLASTIKOJE<br />
Universalijø problema, perimta ið antikinës<br />
bei patristinës filosofijos, buvo<br />
viena svarbiausiø scholastinës logikos<br />
problemø. Ðios logikos objektas – trys<br />
þmogaus intelekto veiksmai: sàvokinis<br />
supratimas (apprehensio), teiginys (propositio)<br />
ir samprotavimas (discursus). Universalija<br />
laikyta pirmosios intelekto operacijos<br />
objektu. Universalijos tyrime galime<br />
iðskirti tris svarbius lygmenis: ontiná,<br />
gnoseologiná ir loginá. Gnoseologinis<br />
lygmuo – tai universalijos ir màstymo<br />
santykio klausimas. Loginis lygmuo<br />
analizavo bendrosios prigimties<br />
poþymius: amþinumà, nematerialumà,<br />
predikabilumà (praedicabilitas), etc. Vis<br />
dëlto esminiu laikytinas ontinis lygmuo,<br />
grindæs kitus. <strong>Kai</strong>p jau minëta, ðiame<br />
lygmenyje tirta universalijos prigimtis<br />
bei santykis su atskirybëmis. Tyrimo rezultatø<br />
pagrindu klasikinëje scholastikoje<br />
susiformavo keturios universalijø teorijos<br />
kryptys. Tai kraðtutinis ir nuosaikusis<br />
realizmas, priskyræ universalijoms<br />
realiø esiniø (entia realia) statusà, ir kraðtutinis<br />
nominalizmas bei konceptualiz-<br />
mas, universalijà laikæ þmogaus intelekto<br />
konstruktu (ens rationis). Kraðtutinis<br />
realizmas skelbë universalijas egzistuojant<br />
nepriklausomai nuo atskirybiø (ante<br />
res), o nuosaikusis realizmas teigë,<br />
kad bendrybës egzistuojanèios ir konkreèiuose<br />
daiktuose (in rebus) kaip pastarøjø<br />
esmës. Savo ruoþtu konceptualizmas<br />
universalijà laikë bendràja sàvoka,<br />
o kraðtutinis nominalizmas – bendruoju<br />
vardu, neturinèiu jokio realaus atitikmens<br />
tikrovëje.<br />
Ginèai dël universalijø nenurimo ir<br />
vadinamojoje antrojoje scholastikoje, gyvavusioje<br />
XVI–XVIII a. Tiesa, èia ið esmës<br />
atsisakyta kraðtutiniø nominalizmo bei<br />
realizmo formø ir apsistota ties nuosaikaus<br />
realizmo (Caietanus Thomas de<br />
Vio, Petrus Fonseca etc.) ir konceptualizmo<br />
(Gabriel Biel, Franciscus Lychetus ir<br />
kt.) kontroversija. Kita vertus, antrojoje<br />
scholastikoje iðkilo ir gana plaèiai paplito<br />
dar vienas universalijø teorijos variantas.<br />
Já galëtume pavadinti tarpine pozicija<br />
tarp nuosaikaus realizmo ir konceptualizmo,<br />
apjungusia atskirus abiejø<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
27
Change language