Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ÞIBARTAS JACKÛNAS<br />
40<br />
1997, p. VII). Todël teigiama: „Pirmutinë<br />
intelektinë mûsø pareiga yra atsisakyti<br />
Stabilumo Mito, kuris vaidino didþiulá<br />
vaidmená Naujaisiais amþiais: tik<br />
taip mes galime iðgydyti proto þaizdas,<br />
kurias padarë septynioliktasis amþius su<br />
savo Racionalumo manija…“ (Toulmin,<br />
2001, p. 214).<br />
Paþástanèiam subjektui sutelkiant dëmesá<br />
á atsitiktinius, atskirus, nepastovius,<br />
neesminius suvokiamo pasaulio reiðkiniø<br />
bruoþus, ryðius, paþinimo iðdavø visuotinio<br />
taikymo galimybiø, jø universalumo<br />
klausimas tampa, suprantama, labai<br />
problemiðkas. Kuo remiantis áþvalgos,<br />
gautos tiriant lokalø, konkreèiomis,<br />
nepakartojamomis raiðkos aplinkybëmis<br />
pasiþymintá objektà, pabrëþianèios jo<br />
specifines, iðskirtines savybes, galëtø bûti<br />
taikomos kitiems to paties pobûdþio<br />
objektams, besireiðkiantiems visai kitokiomis<br />
vietos ir laiko aplinkybëmis?<br />
Antra, paþinimo universalumo nuostatà<br />
þeidþia ir postmodernioje teorinëje<br />
kultûroje ásiðaknijusi interpretacinë<br />
tikrovës ir jos paþinimo samprata, ginèijanti<br />
reprezentacines paþinimo galias.<br />
Ji neigia metafizinæ subjekto ir objekto<br />
prieðstatà, pabrëþia, kad „ið principo negalima<br />
sakyti, jog pasaulis turi kokias<br />
nors savybes pirma interpretacijos. Pasaulis<br />
neegzistuoja kaip daiktas savaime,<br />
nepriklausomai nuo interpretacijos;<br />
veikiau, interpretacijose ir per jas jis ásikûnija<br />
tikrovëje“ (Tarnas, 1993, p. 317).<br />
Postmodernistai nenori sutikti su tradicine<br />
nuomone, kad paþinimo rezultatus<br />
perteikianèios áþvalgos, teorijos teiginiai<br />
reprezentuoja, t. y. nurodo, atspindi, atvaizduoja,<br />
paþástamø reiðkiniø bendrà-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
sias savybes, ryðius, dësningumus. Interpretacinë<br />
tikrovës ir jos paþinimo samprata<br />
reprezentacinæ paþinimo iðdavø,<br />
mokslinio diskurso funkcijà laiko itin<br />
netikru dalyku. Ne vienas autorius pabrëþia,<br />
jog ávairias postmodernizmo apraiðkas<br />
siejantis bendravardiklis yra reprezentacijos<br />
krizë, t. y. „giliai jauèiamas<br />
tikëjimo savo gebëjimu reprezentuoti<br />
tikrovæ plaèiausia ðio þodþio prasme<br />
praradimas“ (Bertens, 1996, p. 11). Postmodernistø<br />
nuomone, visos sistemos,<br />
kurias pasitelkia þmogus, ið esmës yra<br />
savivaizdës (self-referential), jos nenurodo<br />
ekstrasimbolinëje erdvëje besireiðkianèiø<br />
esiniø, todël apibrëþti ðiø sistemø<br />
santyká su objektyvios tikrovës reiðkiniais,<br />
nustatyti tiesà neámanoma (Ermarth,<br />
1998, p. 589). Ginèijant pasaulio<br />
suvokimo iðdavø ir jas iðreiðkianèiø<br />
simboliniø sistemø, tekstø reprezentacinius<br />
ryðius su ekstratekstine tikrove,<br />
svarstymai apie paþinimo rezultatø (teiginiø,<br />
teorijø) validumà, visuotinio jø<br />
taikymo galimybes praranda prasmæ.<br />
Treèia, dar viena aplinkybë, padedanti<br />
plisti antiuniversalistinei paþiûrai<br />
á paþinimà, yra tai, kad postmodernistai,<br />
aptardami paþinimo ypatybes, daugiausia<br />
remiasi paþinimo prielaidas, o ne iðdavas<br />
apibûdinanèiu kontekstu. Manoma,<br />
kad paþinimo proceso pradþioje<br />
prieð tyrinëtojà iðkylantys paþinimo objektai<br />
pasiþymi empiriniams reiðkiniams<br />
bûdingais individualiais, atsitiktiniais,<br />
suvokimo aktuose tolydþio nesikartojanèiais<br />
bruoþais, kurie lyg ir uþgoþia pastovius,<br />
nuolatos pasikartojanèius, bendrus<br />
jø bruoþus, ryðius ar dësningumus.<br />
Be to, paþinimo procesà linkstama su-
Change language